Puspenktų metų „Indiana Pacers“ klube trukęs Domanto Sabonio karjeros etapas pasiekė finišo tiesiąją. Antradienio vakarą 25-erių metų 211 cm ūgio lietuvis mainų būdu tapo „Sacramento Kings“ krepšininku, naujoje komandoje spėjęs ir debiutuoti.
Lietuvos ąžuolo Arvydo Sabonio sūnus bandys „Kings“ komandą sugrąžinti į atkrintamąsias varžybas, kuriose „karaliai“ paskutinį kartą varžėsi 2006-aisiais.
D.Sabonis sieks pakartoti pirmtakų rezultatą – buvę Sakramento klubo lietuviai atkrintamosiose kovėsi visus tris sezonus.
Pirmasis tai padarė Šarūnas Marčiulionis 1996-aisiais metais, kuomet po sezono „Seattle SuperSonics“ komandoje nešė kudašių nuo apsimelavusio stratego George'o Karlo.
„Aš labai norėjau būti iškeistas iš „Sonics“, kadangi turėjau tam tikrų nesutarimų su treneriu George'u Karlu. Tuo metu „Sonics“ buvo labai stipri komanda, bet turėjo ir daug vienodų žaidėjų. Mes labai konkuravome tarpusavyje – Gary Paytonas, Nate'as McMillanas, Kendalas Gillas, aš ir Hersey Hawkinsas. Visi buvome panašios pozicijos žaidėjai. Mes išsiaiškinome, kad kiekvienam iš mūsų treneris pažadėjo 25 minutes žaidimo laiko. Reikia keturių pratęsimų, kad visus patenkintų (juokiasi). Kai išsiaiškinom, kad treneris yra visiems apsimelavęs, nusprendžiau išvykti. Buvau subrendęs krepšininkas ir norėjau žaisti. Žaidimo laikas ir komandos draugai man buvo svarbūs dalykai“, – 15min pasakojo Š.Marčiulionis.
„Sonics“ tarpsezonio metu atskiedė gynėjų komandoje koncentraciją – Š.Marčiulionis ir K.Gillas buvo išmainyti.
„Man labiausiai priimtinas buvo „Kings“ variantas, kadangi vyriausiasis treneris buvo Garry St. Jeanas, žinojau ir asistentus, tarp kurių – ir Nelsonas. Komandoje žaidė Mitchas Richmondas, senas mano pažįstamas. „Kings“ buvo įdomi ir ambicinga komanda. Tikrai geri prisiminimai“, – pasakojo Š.Marčiulionis.
„Kings“ ekipoje lietuvis tapo pagrindiniu nuo suolo kylančiu krepšininku, kuris per beveik 20 minučių rinkdavo po 10,8 taško ir 2,2 rezultatyvaus perdavimo.
Tuo metu M.Richmondas – tikras komandos vedlys, 23,1 taško (43,7 proc. trit.), 3,3 atkovoto ir 1,5 perimto, 3,1 rezultatyvaus perdavimo statistika, kuri jam garantavo vietą trečiajame simboliniame NBA sezono penkete.
Šie vyrukai pažįstami buvo nuo Seulo olimpinių žaidynių pusfinalio, kur lietuvių vedama Sovietų Sąjungos rinktinė JAV krepšininkams įkrėtė 82:74, o vėliau pasidabino ir aukso medaliais, finale pranokę jugoslavus.
Marčela po metų atvyko į „Golden State Warriors“ klubą, kuriame rado NBA metų naujoko prizą laimėjusį Mitchą. Kartu jie Oklande žaidė dvejus metus, kol galiausiai amerikietis mainų būdu buvo išsiųstas į „Kings“.
„Mitchas mano varžovu ir mokytoju buvo nuo pat 1988-ųjų metų Seulo. Ten buvo mūsų pirmasis susitikimas. JAV rinktinėje žaidė Mitchas Richmondas, buvo ir Davidas Robinsonas, – prisiminimais apie nepamirštamą komandos draugą dalijosi Š.Marčiulionis. – Man labai patikdavo, kaip Mitchas mane maudydavo per treniruotes, ypač gynyboje. Tikrai daug pamokų iš jo gavau. Labai ramus žmogus, tolerantiškas. Gal ta tolerancija net kartais jam trukdė. Jis galėjo būti piktesnis.“
Sakramente jis susipažino ir su amžinu Kauno „Žalgirio“ dievuku tapusiu Tyusu Edney. Lietuvis padėjo Šabtajui Kalmanovičiui prisikviesti amerikietį įžaidėją, vėliau tapusį centrine Eurolygos čempionų figūra, į kitą pasaulio kraštą.
