R.Gustys kartu su Domantu Saboniu ir Egidijumi Mockevičiumi šiuo metu yra pastebimiausi Lietuvos talentai kitapus Atlanto.
206 cm ūgio vidurio puolėjas jau penktas rungtynes iš eilės renka dvigubą dublį ir „Colonial Athletic“ konferencijoje padeda savo universitetui grumtis dėl pirmosios vietos.
Praėjusią savaitę lietuvis vidutiniškai rinko 21 tašką ir atkovojo 18 kamuolių. Iš viso šį sezoną jis vidutiniškai atkovoja 12,4 kamuolio ir tai jam pelno ketvirtą vietą tarp visų NCAA žaidėjų. Pirmoje vietoje su 13,8 atkovotu kamuolio rikiuojasi E.Mockevičius.
R.Gustys šį sezoną jau ketveriose rungtynėse atkovojo 20 kamuolių ir daugiau.
Įdomus ir dar vienas akcentas. R.Gustys šį sezoną jau ketveriose rungtynėse atkovojo 20 kamuolių ir daugiau. Tai daugiausia nuo 2010-11 sezono, kai šešis kartus tai padaryti pavyko Kennethui Fariedui.
Nenuostabu, kad JAV žiniasklaida pradėjo trimituoti apie nepalaužiamą lietuvį. „New York Post“ siūlo susipažinti su lietuviškąja uola, o „American Sports“ parengė videopasakojimą, kuriame Rokas atskleidė, kaip jį suformavo Lietuvos krepšinis.
Lietuvą ir gimtąjį Kauną R.Gustys minėjo ir šiame interviu. Jo svajonę žaisti Kauno „Žalgiryje“ kursto ir lietuviai, kurie susirenka su trispalvėmis stebėti jo pasirodymo „Hofstra“ ekipoje.
Apie meilę krepšiniui jaunuolis kalba užsivedęs, bet prisimena ir pirmuosius iššūkius, kurie išmokė kantrybės. 2012 metais Kinijoje vykusiame turnyre „Oak Hill“ akademijos auklėtinių žaidimo sužavėtas moksleivis tada nusprendė pats sėsti prie savo karjeros vairo.
„Grįžęs į Lietuvą pradėjau domėtis, kaip žaidėjai patenka į tokias komandas. Nutariau per „Facebook“ susisiekti su vienu europiečiu, kuris tuomet atstovavo „Oak Hill“. Jis man papasakojo, kaip viskas vyksta, davė mokyklos atstovės elektroninį paštą ir patarė su ja susisiekti“, – apie svajonės žaisti JAV užuomazgas pasakojo R.Gustys.
Atkaklus lietuvis jau greitai bendravo su akademijos treneriu ir galiausiai sulaukė pasiūlymo prisijungti prie mokyklos, kurios krepšinio komandoje tobulėjo tokios NBA žvaigždės kaip Carmelo Anthony ir Kevinas Durantas.
– Kada ir kodėl nusprendėte persikelti tobulėti į JAV?
– Didelis noras išvažiuoti į JAV kilo, kai buvau 9-toje klasėje. Tuomet mano žinios apie JAV buvo menkos. Tik žinojau, kad yra puiki galimybė išmokti anglų kalbą, pamatyti pasaulio, įgyti geriausią išsilavinimą ir pažinti naują kultūrą.
Kai pasirinkau išvažiuoti į JAV, visada galvojau apie Liną Kleizą ir jo karjerą.
Po 9 klasės vasarą vykau į Stepono Kairio organizuojamą stovyklą su galimybe būti pastebėtam ir išvykti į JAV. Deja, tuomet nebuvau pastebėtas ir negavau pasiūlymo tobulintis JAV. Teko kuriam laikui pamiršti šią svajonę. Bet neilgam.
Rudenį gavau pasiūlymą pereiti į Arūno Visocko treniruojamą komandą Arvydo Sabonio krepšinio mokykloje. Dabar manau, kad tas pasiūlymas buvo geriausias man nutikęs dalykas gyvenime. Iki šiol esu labai dėkingas A.Visockui už galimybę atsiskleisti jo komandoje. Tai padėjo man pamatą į išsvajotąją Ameriką.
– Viename interviu pasakojote, kad pats susisiekėte su „Oak Hill“ akademijos treneriu, prašydamas atkreipti į jus dėmesį. Kaip atrodė šie laiškai? Ar tikėjotės atsakymo?
– Viskas prasidėjo 2012 metais, kai gavau pakvietimą į turnyrą Kinijoje atstovauti Lietuvos 18-mečių rinktinei. Ten varžėmės su Kinijos ir Australijos bendraamžiais bei „Oak Hill“ akademijos krepšinio komanda. Tada man įstrigo, kad jie buvo nuo galvos iki kojų apsirengę „Jordan“ atributika.
Ši akademija užaugino daugiau nei 30 NBA žaidėjų. Tokių kaip Carmelo Anthony, Kevinas Durantas ir kiti. Kas bent kiek domisi krepšiniu, žino šią komandą. Mūsų rinktinė jiems pralaimėjo visus tris kartus.
Grįžęs į Lietuvą pradėjau domėtis, kaip žaidėjai patenka į tokias komandas. Nutariau per „Facebook“ susisiekti su vienu europiečiu, kuris tuomet atstovavo „Oak Hill“. Jis man papasakojo, kaip viskas vyksta, davė mokyklos atstovės elektroninį paštą ir patarė su ja susisiekti.
Nutariau pabandyti, nors galvojau, kad vilčių gauti atsakymą turiu mažai. Po kelių dienų man atsakė trenerio Steve'o Smitho žmona Lisa. Šiek tiek nustebau, bet, pasirodo, treneris yra labai užimtas, todėl tai įprasta. Likau sužavėtas jos rūpestingumu, aptarėme visas aplinkybes, ko man reikia, kad atvažiuočiau ir panašiai. Tada supratau, kad amerikiečiai yra labai nuoširdūs ir geri žmonės.
„Oak Hill“ akademija tais metais tapo JAV čempione tarp visų mokyklų, todėl parašiau ir pasveikinau vyriausiąjį trenerį. Jis man atrašė ir teigė, kad apie mane girdėjo daug gero, stebėjo mane žaidžiant Kinijoje ir norėtų pakviesti į savo komandą. Aš buvau šokiruotas! Negalėjau patikėti, kad „Oak Hill“ man suteikia šansą. Man beliko gauti vizą ir prasidėjo naujas gyvenimo etapas.
– Kas jus įkvėpė siekti krepšininko karjeros?
– Brolis. Jis žaidė krepšinį Kauno sporto mokykloje ir aš eidavau su šeima visada žiūrėti jo rungtynių. Buvau labai aktyvus vaikas, todel man patiko krepšinis nuo pat pirmos dienos. Mama atvedė į krepšinio treniruotes, kai man buvo penkeri.
Geriausias dalykas buvo tas, kad nereikdavo miegoti pietų miego darželyje. Kas lankė darželį, žino, kaip sunku yra užmigti. Dabar atrodo ironiška, nes man pietų miegas yra labai svarbus, kad pailsėčiau ir pasiruoščiau treniruotėms po paskaitų.
– Žaidėte Lietuvos rinktinės jaunimo komandose. Ko išmokote šiuose čempionatuose?
– Tai buvo puiki patirtis. Aš buvau tarp geriausių 12 žaidėjų visoje Lietuvoje mano amžiaus grupėje. Mūsų 1994 metų karta laimėjo medalius kiekviename čempionate, kuriame žaidėme, išskyrus U-20.
Buvo puiki patirtis dirbti su treneriais, kurie patys buvo puikūs krepšininkai praeityje. Iš Arūno Visocko ir Tomo Masiulio daug išmokau.
Labiausiai džiaugiuosi galimybe žaisti prieš puikius mūsų kartos krepšininkus, kurie atstovavo kitoms rinktinėms – Kroatijai, Turkijai, Ispanijai ir, be abejo, JAV, kuri turėjo 8-9 dabar NBA žaidžiančius krepšininkus. Iškovoti medaliai mane motyvavo dirbti sunkiau ir tapti geresniu.
– Ar galvojate apie atstovavimą Lietuvos vyrų rinktinei?
– Atstovavimas Lietuvai būtų svajonės išsipildymas ne tik man pačiam, bet ir mano šeimai ar draugams. Jie visi žino, kiek sunkaus darbo įdedu kiekvieną dieną. Net mano universiteto treneris mane motyvuoja sakydamas „Žaisk ir stenkis kiekvieną dieną, nes tavo tikslas turi būti atstovauti Lietuvos rinktinei olimpinėse žaidynėse“. Jis žino, koks svarbus Lietuvai yra krepšinis.
– Kuris Lietuvos krepšininkas jums yra didžiausias pavyzdys?
– Kai pasirinkau išvažiuoti į JAV, visada galvojau apie Liną Kleizą ir jo karjerą. Jis taip pat žaidė JAV ir atstovavo Misūrio universitetui. Dar ir dabar saugau jo nuotrauką su tos komandos marškinėliais. Jis buvo puikus universitete, o po to geras NBA žaidėjas.
– Esate sakęs, kad jūsų mėgstamiausias žaidėjas yra Kevinas Love. Įdomus pasirinkimas. Kodėl jis?
– Man labai patinka jo kovingumas, ypač kovojant dėl kamuolio. Jis vieną sezoną sugebėjo vidutiniškai atkovoti beveik 15 kamuolių per rungtynes. Tai yra kažkas neįtikėtino!
Net mano universiteto treneris mane motyvuoja sakydamas „Žaisk ir stenkis kiekvieną dieną, nes tavo tikslas atstovauti Lietuvos rinktinei olimpinėse žaidynėse“.
– Už kurią NBA komandą sergate?
– Palaikau „Toronto Raptors“. Gal todėl, kad mano dėdė gyvena Kanadoje.
– Praėjusią savaitę sužaidėte ypač galingai. Ar sulaukiate komandų skautų dėmesio?
– Kol kas nesulaukiu, nes esu tik antrakursis. Apie tai dar negalvoju, stengiuosi užbaigti galingai sezoną ir atvesti komandą į „Kovo beprotybę“.
– Kokioje komandoje pats norėtumėte žaisti?
– Kauno „Žalgiryje“ – tai kiekvieno kauniečio svajonė.
– Kaip norėtumėte dar pagerinti savo žaidimą?
– Norėčiau dar pagerinti metimą iš vidutinio nuotolio ir kojų darbą gynyboje. Manau, yra tikrai labai daug dalykų, kuriuos reiktų gerinti, todėl vasara yra puikus laikas tam.
– Kas buvo sunkiausia svečioje šalyje?
– Sunkiausia buvo būti taip toli nuo šeimos. Labai sunku buvo įprasti prie skirtingo maisto, gėrimų. Aišku, anglų kalba buvo sunki iš pradžių, bet labai greitai pavyko prasilaužti ir pradėjau kalbėti laisvai.
Buvo sunku priprasti prie svetimos kultūros. Pavyzdžiui, Lietuvoje nėra Padėkos dienos, todėl tradicijos šiek tiek skiriasi. Prireikė laiko priprasti prie 12 valandų laikrodžio. Netgi dabar datą rašau lietuviškai. Už tai gaunu velnių (šypsosi.)
