Pasakodamas apie aikštingą C.Anthony asmenybę G.Karlas negailėjo atviros kritikos vienai ryškiausių NBA žvaigždžių. Bet jis akcentavo istoriją, kurioje dalyvavo ir L.Kleiza.
„Didžiausią nesąmonę jis padarė 2009-ųjų kovą, trečiajame rungtynių su „Indiana Pacers“ kėlinyje. Carmelo nebuvo rezultatyvus, tačiau tada pataikė du metimus iš eilės. Bet atėjo laikas jį patausoti ketvirtajam kėliniui, todėl į aikštę, kaip ir įprasta, vietoj Anthony siunčiau jo dublerį Liną Kleizą.
Kai tik pasitaikė proga, LK žengė į aikštę. Tačiau Carmelo nesutiko išeiti! Kurį laiką žaidėjai pasimetę žiūrėjo vienas į kitą. Vos negavome techninės pražangos (už šešis aikštėje esančius žaidėjus), kai iš aikštės pats pasitraukė Kenyonas Martinas.
Nagi nagi. Štai ir nauja žiežirba trenerio ir žaidėjo įtakos dvikovoje. To dar nebuvau matęs per savo karjerą. Tai buvo neįtikėtinas man siųstas jo „eik velniop“. Po to įvykio suspendavome Carmelo vienerioms rungtynėms.
G.Karlas: „Tai buvo neįtikėtinas man siųstas jo „eik velniop“.“
Tą dvikovą su „Pacers“ pralaimėjome 94:100. Per spaudos konferenciją teko apie tai kalbėti su žurnalistais. Ar turėjau parodyti savo pasišlykštėjimą vaikišku Melo elgesiu ir visiška nepagarba? Ne. Bandžiau nusiraminti ir suprasti elgesį, kurio visiškai nesuvokiau. Tiesiog praryjau liežuvį ir atsakiau: „Yra plonytė linija tarp aistros ir emocinės nepatirties. Taip nutinka visiems. Dėl rungtynių įtampos ir emocinio streso kartais elgiamės kaip idiotai.“
Šios konferencijos pozityvu tapo tai, kad Carmelo jautėsi gėdingai. Kurį laiką jis vėliau žaidė geriau ir labiau atsidavė komandai. Nieko keisto, kad tada toli žengėme atkrintamosiose.“
Knygoje „Furious George“ 38 metus NBA komandose treneriu dirbęs 65-erių specialistas atskleidė daug kritiškų istorijų, taip sukeldamas šurmulį stipriausioje krepšinio lygoje.
„Carmelo buvo didžiulė mano darbo Denveryje problema, – tikino G.Karlas. – Jis buvo geriausias mano treniruotas žaidėjas dėl savo puolimo savybių, tačiau jis tuo pačiu buvo dėmesio ištroškęs žmonių išnaudotojas, kuris tuo dėmesiu nenorėjo dalintis su niekuo kitu. Jis mane erzino visiškai nesistengdamas gynyboje ir visiškai neketino sunkiai dirbti, kad sustabdytų varžovą.“
C.Anthony atsakas į G.Karlo eilutes vėliau buvo santūrus: „Tikiuosi, kad ta knyga jam suteiks džiaugsmo. Bet nesu dėl jos nusivylęs. Man nusivylimas – praeitis.“
K.Martinas: „George'as Karlas yra savanaudis, nelaimingas, niekam neįdomus bailys.“
Daug aštrių eilučių sulaukė ir kitas „Nuggets“ puolėjas Kenyonas Martinas, užstojęs ir save, ir C.Anthony, ir kitą G.Karlo taikinį J.R.Smithą.
„Mane sunervino tas apgailėtinas bailys treneris. Taip, visi žinome, kad augau be tėvo (tėvo figūra buvo svarbi G.Karlo knygoje, kuria jis rėmėsi aprašydamas sudėtingą K.Martino charakterį ir polinkį į blogybes. – red.), tačiau koks tada George'o Karlo pasiteisinimas, kad jis yra siaubinga asmenybė?
George'as Karlas yra savanaudis, nelaimingas, niekam neįdomus bailys. Nieko keisto, kad jis buvo atleistas iš kiekvienos komandos, kurioje dirbo (G.Karlas treniravo 7 NBA klubus. – red.). Šioje knygoje daug melo ir suktybių. Tai blogiausias treneris, su kokiu man teko dirbti.“