Donovano Mitchello benefisų vedama „Utah Jazz“ jau galando ginklus serijai su „Los Angeles Clippers“, tačiau Jamalo Murray inspiruota „Denver Nuggets“ pavyko laimėti triskart iš eilės ir žengti į antrąjį atkrintamųjų etapą.
Pagrindinis serijos išskirtinumas šiame sąraše – ji vienintelė vyko Orlando „burbule“, kuris įneša papildomo nenuspėjamumo. Antrasis – D.Mitchellas (vid. 36,3 tšk.) ir J.Murray (vid. 31,6 tšk.) tapo rezultatyviausia pora atkrintamųjų istorijoje, per šią septynerių rungtynių seriją pelniusia net 475 taškus.
Kiti 11 įspūdingiausių NBA sugrįžimų:
„Boston Celtics“ – „Philadelphia 76ers“ (1968 m.)
Tuo metu NBA iš viso grūmėsi keturiolika ekipų, suskirstytos į du divizionus. Aštuonios jų patekdavo į atkrintamąsias.
Rytų konferencijos diviziono finale susitiko titulą ginanti Wilto Chamberlaino „76ers“ prieš žaidžiančiu treneriu tapusio Billo Russello vedamą „Celtics“.
Devynis NBA čempionų titulus per 11 metų atkarpą iškovojusi „Celtics“ seriją pradėjo pergale, tačiau tuomet krito tris kartus iš eilės.
Vis dėlto Bostono krepšininkai nepasidavė ir sugebėjo išplėšti lemiamas rungtynes, kuriose triumfavo 100:96. Tai pirmasis prisikėlimo iš 1-3 atvejis lygos istorijoje.
Kovoje dėl dešimtojo titulo „Celtics“ 4-2 peržengė ir „Los Angeles Lakers“ barjerą.
3-1 pranašumą serijoje su „Celtics“ „76ers“ pames ir po 13 metų.
„Los Angeles Lakers“ – „Phoenix Suns“ (1970 m.)
Wiltą Chamberlainą, Jerry Westą ir Elginą Baylorą sudėtyje turėjusi „Lakers“ atkrintamąsias 1970-aisiais pradėjo pergale, tačiau tuomet sulaukė trijų skaudžių „Suns“ kirčių iš eilės.
Talentas šioje serijoje galiausiai paėmė viršų. Penktojoje dvikovoje W.Chamberlainas ir J.Westas pelnė po 36 taškus, šeštajame susitikime milžinas užfiksavo trigubą dublį, o įžaidėjas surinko 35 taškus. Lemiamas serijos mūšis baigėsi „Lakers“ pergale, inspiruota 30 Wilto taškų bei 26 atkovotais kamuoliais.
Antrajame etape Los Andželo krepšininkai 4-0 pervažiavo Vakarų konferencijos lyderę „Atlanta Hawks“, tačiau finale prieš „New York Knicks“ kapituliavo 3-4.
„Washington Bullets“ – „San Antonio Spurs“ (1979 m.)
1978-1979 metų NBA sezone varžėsi 22 komandos, o atkrintamąsias pateko po 6 geriausias abiejų divizionų ekipas.
Dar Rytų pusei priklaususi „San Antonio Spurs“ diviziono finale susidūrė su JAV sostinės ekipa „Bullets“. Šie klubai turėjo geriausius rezultatus reguliariajame sezone Rytuose.
„Spurs“ neabejotinu lyderiu buvo po beveik 30 taškų tą sezoną rinkęs George'as Gervinas, „Bullets“ ekipoje išsiskyrė po beveik 22 taškus bei 12 atkovotų kamuolių rinkęs Kauno „Žalgirio“ legionieriaus Nigelo Hayeso bendrapavardis Elvinas Hayesas.
G.Gervino pastangų nepakako – nors „Spurs“ pirmavo serijoje 3-1, tačiau į finalą prasibrovė „Bullets“, kuriame vis dėl to pralaimėjo Jacko Sikmos tempiamai „Seattle SuperSonics“ ekipai.
„Boston Celtics“ – „Philadelphia 76ers“ (1981 m.)
Jau matytas scenarijus, pakartotas po 13 metų pertraukos – Rytų diviziono finale „76ers“ prieš „Celtics“ pirmauja 3-1, tačiau šio pranašumo išlaikyti nesugeba.
Tai buvo dviejų legendinių NBA žaidėjų mikrodvikova – trečiąjį sezoną rungtyniavęs 25-erių Larry Birdas susikibo su 31-erių Filadelfijos dievuku ir didžiausia žvaigžde lygoje – Juliusu Ervingu.
Lemiamų serijos rungtynių pabaiga buvo beprotiška. Prasidėjus paskutinei dvikovos minutei „76ers“ atsilikimas siekė du taškus. Nors J.Ervingas prarado kamuolį, tačiau „76ers“ jį susigrąžino, o į ataką nurūkęs Maurice'as Cheeksas buvo sustabdytas grubia pražanga.
Ilgai nuo parketo nesikėlęs gynėjas realizavo tik vieną baudos metimą bei savąją komandą prie „Celtics“ priartino per minimalų skirtumą 90:91.
„76ers“ ėmėsi ne pražangų, o kietos gynybos taktikos. Bostono krepšininkai išeikvojo visą atakos laiką, atlikdami paskutinės sekundės metimą. Nors jis tikslo nepasiekė, tačiau kamuolį nusiėmė Robertas Parishas, tačiau jį greit prarado.
Visą šį šurmulį aplink aikštelę stebėjo susispietę sirgaliai, apsauga ir žiniasklaidos atstovai.
Finale „Celtics“ 4-2 įveikė „Houston Rockets“. Tai buvo pirmasis iš trijų Larry Birdo iškovotų čempiono žiedų.
„Houston Rockets“ – „Phoenix Suns“ (1995 m.)
Šiame sezone NBA varžėsi 27 komandos, o atkrintamosios vyko pagal modernų 16 ekipų modelį.
Tai sezonas, kai Michaelas Jordanas ilsėjosi nuo krepšinio žaisdamas beisbolą, prie „Chicago Bulls“ prisijungdamas tik reguliariajam sezonui einant į pabaigą – kovo 18-ąją.
Daugelis ekipų tiesė rankas link trofėjaus, tačiau Larry O'Brieno titulą viršų galvos antrus metus paeiliui kėlė Hakeemas Olajuwonas su „Houston Rockets“.
Nors kelionė link to jiems buvo labai sunki. Į atkrintamąsias Rudy Tomjanovičiaus kariauna prasmuko vos iš šeštosios Vakarų konferencijos pozicijos – 47 pergalės ir 35 pralaimėjimai.
Antrajame atkrintamųjų etape „raketos“ ėmė skęsti prieš Charleso Barkley vedamą „Suns“. Bet nors atsilikimas serijoje buvo pasiekęs degančią 1-3 ribą, tačiau „Rockets“ laimėjo dvejas rungtynes išvykoje – vienas per pratęsimą, kitas – po Mario Elie pergalingo tritaškio ir „mirties bučinio“ sirgaliams.
Vakarų konferencijos finale Hakeemas suvalgė sezono MVP Davidą Robinsoną, o kovoje dėl titulo davė pamokų jaunajam Shaquille'ui O'Nealui.
„Miami Heat“ – „New York Knicks“ (1997 m.)
Šių ekipų kasmetinės batalijos atkrintamosiose tapo tikra klasika, paženklinta įvairiais konfliktais ir peštynėmis.
1997-aisiais madas NBA diktavo MJ su „Bulls“, tačiau „Heat“ ir „Knicks“ Rytų konferencijos reguliariajame sezone užėmė atitinkamai antrą ir trečią vietas.
Sausu rezultatu pirmąjį atkrintamųjų etapą įveikusi „Knicks“ seriją prieš Majamio krepšininkus pradėjo 3-1, tačiau viskas apsivertė penktajame susitikime Floridoje.
„Heat“ puolėjas P.J.Brownas į žurnalistus metė jį atitverti nuo kamuolio bandžiusį gynėją Charlie Wardą, o padėti komandos draugui aikštelėje ryžosi ant atsarginių suolelio sėdėję Johnas Starksas, Larry Johnsonas, Patrickas Ewingas ir Allanas Houstonas.
Visi šie žaidėjai dėl taisyklių pažeidimo praleido šeštąjį serijos mačą, o P.J.Brownas, L.Johnsonas ir J.Starksas – ir septintąjį.
Tuo pasinaudojusi „Heat“ serijoje triumfavo 4-3, tačiau konferencijos finale „buliai“ juos sudorojo 4-1.
„Detroit Pistons“ – „Orlando Magic“ (2003 m.)
Tracy McGrady buvo rezultatyviausias NBA sezono žaidėjas, pirmąjį atkrintamųjų etapą prieš gynybinę „Pistons“ ekipą per dvejas rungtynes pradėjęs pelnydamas 89 taškus, tačiau triumfuoti serijoje to nepakako.
„Magic“ reguliariajame sezone finišavo aštuntoje Rytų konferencijos vietoje, tad jų startas 3-1 nustebino visus.
Vis dėlto reikiamu metu „Pistons“ surakino Orlando krepšininkus ir seriją laimėjo 4-3.
Kelyje link superfinalo Detroito „blogiukus“ sustabdė „New Jersey Nets“, tačiau kitąmet jie buvo nesutramdomi ir, finale sutvarkę žvaigždžių perpildytą „Los Angeles Lakers“, tapo čempionais.
„Phoenix Suns“ – „Los Angeles Lakers“ (2006 m.)
Viena pirmenybių favoričių laikyta „Suns“ atkrintamąsias pradėjo pergale, tačiau tuomet sulaukė trijų ne pačius geriausius laikus išgyvenančios „Lakers“ smūgių.
Trečiasis kirtis įsirašė į NBA istoriją – pirmiausia Kobe Bryantas išplėšė pratęsimą, o jo metu – ir pergalę.
Bet „Suns“ nepasidavė. Lygos MVP tapęs Steve'as Nashas vedė ekipą į puikų sugrįžimą 4-3.
Antrajame etape Mike'o D'Antoni vyrukai 4-3 pranoko kitą Los Andželo ekipą „Clippers“, bet konferencijos finale 2-4 pralaimėjo Dirko Nowitzki „Dallas Mavericks“.
„Houston Rockets“ – „Los Angeles Clippers“ (2015 m.)
Su Chriso Paulo pergalingu metimu paskutinę septintųjų rungtynių sekundę „Clippers“ pirmajame atkrintamųjų etape peržengė „Spurs“ bei rodė ketinimus eiti labai toli.
Doco Riverso auklėtiniai antrajame etape pirmavo 3-1, bet serijos nugalėtojas vėl sprendėsi septintajame susitikime.
Tai buvo vienas įspūdingiausių sugrįžimų NBA istorijoje. „Clippers“ vienu metu turėjo 19 taškų pranašumą, tačiau „Rockets“ rungtynes uždarė netikėtina atkarpa 49:18.
Net 14 „Clippers“ metimų iš eilės nepasiekė tikslo, o didžiąją ketvirtojo kėlinio dalį dominavo Hjustono žaidėjai Joshas Smithas ir Corey Breweris.
„Golden State Warriors“ – „Oklahoma City Thunder“ (2016 m.)
Stepho Curry, Klay Thompsono, Draymondo Greeno ir kitų vedama „Warriors“ buvo geriausia ne tik reguliaraus sezono, bet ir NBA istorijos komanda, tačiau atkrintamųjų serijoje geresnį žaidimą rodė „Thunder“.
Aistrų serijoje netrūko – D.Greenas buvo įsivėlęs ne į vieną konfliktą, o labiausiai nuo jo kentėjo „Thunder“ centras Stevenas Adamsas, sulaukęs ir smūgių, ir spyrių į tarpukojį.
Pirmajame mače Oklande 108:102 laimėjo svečiai iš Oklahomos. Tai buvo vos trečioji „Warriors“ nesėkmė namuose tą sezoną.
Pirmosiose ketveriose rungtynėse buvo visiškas „Thunder“ žaidimo pranašumas. Penktasis susitikime Oklande baigėsi „Warriors“ pergale nepaisant 40 Kevino Duranto taškų.
Šeštasis mūšis priklausė Klay Thompsonui, kuris pelnė 41 tašką ir įmetė rekordinį kiekį tritaškių atkrintamosiose – 11.
Lemiamoje kovoje „Thunder“ turėjo 13 taškų persvarą, bet išlaikyti nesugebėjo.
Tai buvo paskutinės K.Duranto rungtynės vilkint Oklahomos ekipos marškinėlius, po kurių jis persikėlė į neseniai iš atkrintamųjų jį išmetusią „Warriors“.
„Cleveland Cavaliers“ – „Golden State Warriors“ (2016 m.)
Džiaugsmą greitai pakeitė ašaros. Tai vienintelis kartas NBA finalų istorijoje, kai komanda išlipo iš 1-3 duobės ir tapo čempione.
Reguliariajame sezone „Warriors“ pasiekė geriausią visų laikų rezultatą (73-9) bei buvo laikoma ryškia favorite iškovoti antrąjį žiedą iš eilės.
„Warriors“ laimėjo ketvirtąjį serijos mačą 108:97, tačiau jis kainavo Draymondo Greeno pasirodymą penktajame susitikime. Puolėjas po incidento su LeBronu Jamesu buvo nubaustas jau ketvirtąja nesportine pražanga atkrintamosiose, lėmusia sekančių rungtynių praleidimą.
Karaliaus vedini Klivlando krepšininkai laimėjo šį mūšį Oklande, o tuomet išlygino serijos rezultatą namų tvirtovėje.
Lemiamas mūšis tapo ikonišku – LeBronas atliko įsimintiniausią bloką lygos istorijoje, užgesinęs greitoje atakoje Andre Iguodalos bandymą įmesti, o lemiamu kirčiu tapo Kyrie Irvingo tritaškis per Stepho Curry rankas.
