– Prieš interviu kažkas koridoriuje kalbėjo, kad tai pirmasis jūsų interviu, kai tapote „Lakers“ žaidėju. Būsiu atvira – keista tai sakyti: „Lakers“ puolėjas LeBronas Jamesas. Ką galvojate, kai tai sakoma?
– Tai vis dar skamba keistai. Bet jausmas tikrai geras. Nekantrauju.
– Kalbamės Akrone jūsų atidarytoje mokykloje. Jūs pats esate kalbėjęs, kiek daug jums reiškia Klivlandas, kiek daug reiškė „Cavaliers“. Kiek sunkus buvo sprendimas keltis į „Lakers“?
– Tai tokia gan saldžiai karti akimirka. Sėdėti čia, savo mokykloje, šalia visų tų vaikų, šalia visos šios bendruomenės. Ir iš Rytų keltis žaisti į Vakarus, būti „Lakers“ dalimi. Visada sunku palikti namus ir organizaciją, kuriai atidavei daug metų.
Bet tai buvo geriausias sprendimas man ir mano šeimai. Manau, kad abi pusės – aš ir „Cavaliers“, turime įvertinti tuos gražius momentus, kuriuos turėjome kartu.
– Apie savo sprendimą šįkart paskelbėte greičiau, nei kad darėte anksčiau, kai išvykote į „Heat“ ar grįžote į „Cavaliers“. Ar tai reiškia, kad šįkart pavyko apsispręsti greičiau?
– Žinoma. Dabar žinau, ko noriu, o didžiulę įtaką sprendimui turėjo šeima. Nebereikia jokios dramos – tiesiog reikia daryti tai, ko noriu.
– Kodėl pasirinkote „Lakers“, o ne komandą, kuri turėtų geresnius šansus laimėti žiedus?
– Aš tikrai ilgai mąsčiau apie galimybę žaisti kartu su Benu Simmonsu ir Joeliu Embiidu Filadelfijoje ar Jamesu Hardenu ir Chrisu Paulu Hjustone.
Pamenu, kai susitariau su „Miami Heat“, visi sakė, kad perėjau į superkomandą. Bet „Heat“ tą sezoną turėjo tik 47 pergales ir 35 pralaimėjimus. Dabar galite pamatyti „Lakers“ praėjusio sezono rezultatą (35-47). Man patinka iššūkiai padėti komandoms grįžti ten, kur jų jau kurį laiką nebuvo.
Aišku, „Lakers“ nors ir nežaidė atkrintamosiose keletą metų, yra istorinė organizacija, viena stipriausių visoje sporto istorijoje. „Lakers“ galima lyginti su tokiais vardais kaip „Dallas Cowboys“, „New England Patriots“, „Manchester United“ ar „Boston Celtics“.
Tad, manau, šis sprendimas buvo geriausias ne tik man, bet ir mano šeimai ir visam krepšiniui.
– Šioje „Lakers“ komandoje esate vienintelis „All-Star“ žaidėjas. Atvykdamas į klubą galėjote reikalauti, kad „Lakers“ gautų Kawhi Leonardą. Kodėl to nepadarėte?
– Nes man patinka jauni žaidėjai ir aš visiškai nenoriu daryti įtakos komandos formavimui. Aš tikiu Robu Pelinka, Magicu Johnsonu bei Jeanie Buss. Jie padarė neįtikėtina darbą performuodami šią organizaciją ir išlaikydami buvusio savininko Jerry Busso svajonės kryptį.
Manau, jie puikiai žino, kas geriausia komandai, tad aš tik norėjau būti jos dalimi. Norėjau sugrąžinti „Lakers“ į elitą, kur klubas ir turėtų būti.
– Prie „Lakers“ galėjo prisijungti ir Paulas George'as. Kokie pokalbiai su juo vyko iki tol, kol jis nusprendė likti „Oklahoma City Thunder“?
– Mes daug nekalbėjome. Paulas tiesiog padarė tai, kas jam geriausia. Ir taip turėtų elgtis visi.
Negalima pasiduoti spaudimui. Jeigu sutampa interesai žaisti kartu, tai pirmyn. O mes tiesiog priėmėme geriausius sprendimus sau ir savo šeimoms.
– Po jūsų sprendimo „Lakers“ įsigijo keletą naujokų, kurie sukėlė nuostabą: turite „Shaqtin' a Fool“ MVP, vyruką, kuris ant čiurnų dedasi laikrodžius, žaidėją, kuris mėgsta pūsti varžovui į veidą. Kodėl žmonės neturėtų skeptiškai žiūrėti į šią „Lakers“ komandą?
– Nes mes turime vyrukų, kurie myli krepšinį ir juo gyvena. Taip pat ir Pelinka bei Magicas. Štai kodėl jie priėmė tokius sprendimus.
Lance'as Stephensonas, JaVale'as McGee, Michaelas Beasley ir Rajonas Rondo prabudę galvoja apie krepšinį. Visa kita – antraeilis dalykas.
Kur tik yra mano vardas, ten visada bus nustebusių, tad nėra ko stebėtis.
– Planuojama, kad „Lakers“ bus konkurencingesni ateityje. Jums kitąmet jau bus 34-eri. Kaip jaučiatės pasitikdamas persitvarkymo sezoną, kai jums galbūt tai karjeros piko pabaiga?
– Aš šitaip į tai nežiūriu, nes nejaučiu, jog tai būtų paskutiniai mano karjeros piko metai. Tai tiesiog dar vienas statistinis skaičius, o aš visą gyvenimą bandau neigti prognozes.
Buvimas su vaikais man suteikia dar papildomų metų. Aš net nemanau, kad „Lakers“ tai bus persitvarkymo metai. Turime galimybę padaryti tai, ko daugelis iš mūsų nė nesitiki. Ir mums tai patinka – būsime dar labiau motyvuoti.
– Žmonės taip galvoja, nes Vakarų konferencija yra ypač stipri. Anksčiau dar niekada nežaidėte Vakaruose. Ar pagalvojote, kad jūsų čia laukia didesni iššūkiai?
– O taip, be abejo. Kadangi esame nauja jauna komanda, tikrai bus akimirkų, kai klausime savęs, ką mes čia darome. Ir tai normalu. Aš daug žinau apie pakilimus ir nuosmukius. Svarbiausia – neprarasti susitelkimo svarbiausiam tikslui, kuris yra būti geriausia savo versija kiekvieną dieną.
Svarbiausia kurti čempioniškus įpročius. Aš nesakau, kad dabar esame čempioniško kalibro komanda, bet mums reikia ugdytis tuos įpročius.
Turime puikų jaunimą, puikių veteranų, nuostabią organizaciją ir gerą sistemą. Viskas turėtų būti gerai.
– „Lakers“ įsipareigojote ketveriems metams. Kiek esate tikras, kad per tuos ketverius metus vėl žaisite NBA superfinale? Laimėsite čempionų žiedus?
– Toks mano tikslas.
– Čia turbūt net nėra klausimų.
– Žinote, aš planuoju, treniruojuosi ir sutelkiu savo protą kasdien žaisti dėl čempionų titulo. Magicas, Robas ir Jeanie tiki tuo pačiu. Labai gera būti tokių bendraminčių apsuptyje.
– Tokia jūsų profesionalo karjeros dalia. Bet šeimos reikalai yra kita istorija. Dažnai matome jus sūnaus krepšinio rungtynėse. Koks jausmas stebėti savo sūnų, kaip augantį krepšininką, kuris jau susiduria su spaudimu būti LeBrono vaiku?
– Tai iššūkis visai mūsų šeimai, bet tai ir linksma. Jis dabar turi galimybę pajusti šiek tiek to, ką išgyvenau aš.
– Taip, bet jis LeBronas Jamesas jaunesnysis.
– Mūsų vaikai tokie nuostabūs, kad jų tai nė kiek netrikdo. Niekas namuose jo nevadina LeBronu. Niekada jo nevadina jaunesniuoju. Vadiname jį tiesiog Bronny. O Bronny kiekvieną rytą keliasi su mintimi, kad turi pasirūpinti savo jaunesniuoju broliuku ir sesute ir būti geru žmogumi. Kad mama ir tėtis juo didžiuotųsi. O visa kita – susitvarkys.
Tad smagu matyti jį augantį ir žaidžiantį žaidimą, kuris jam taip patinka. Ir ne dėl to, kad aš norėčiau, jog jis žaistų. Bronny myli krepšinį, mėgaujasi žaidimu su komandos draugais ir žaidžia taip, kad tai teikia jam džiaugsmą.
