„Į NBA atvykau 2012 metais ir tada man sunkiai sekėsi kalbėti angliškai, kultūra buvo visiškai kitokia ir aš neturėjau šalia savo šeimos. Man buvo sunku prisitaikyti prie visų naujovių, tačiau aš niekada nepasidaviau. Bandžiau būti dalis Toronto ir Kanados. Dabar aš čia jaučiuosi kaip namuose“, – po penkerių metų už Atlanto kalbėjo lietuvis.
Laidoje kalbintas buvęs žalgirietis Shermanas Hamiltonas prisipažino, kad buvo apstulbintas lietuvių meilės krepšiniui: „Iškart pajunti, kad čia krepšinis mylimas ir mėgėjų, ir geriausių žaidėjų. Jiems tai labai svarbi kultūros dalis. Kai žaidė „Žalgiris“ ir „Lietuvos rytas“ visa kita šalyje sustodavo. Visi žiūrėjo šias rungtynes.“
S.Hamiltonas prisimena, kad apie LKL varžovų akistatas lietuviai galėjo kalbėti dienų dienas: „Tai krepšinio šalis, jokių abejonių.“
„Iš pradžių aš to nesupratau. Bet kuo toliau, tuo geriau suvokiau, kad krepšinis yra mano gyvenimas. Lietuvoje tai antra religija. Visi nori jį žaisti ir visi apie tai kalba“, – 2012 metais pasakojo Jonas.
Tuo metu J.Valančiūną „Lietuvos ryte“ treniravo Alexas Džikičius, kuris prisiminė linksmą istoriją: „Kai nusileidau Vilniuje, pamačiau 19-metį Joną ant didžiausio Lietuvos prekybos centro reklamos. Tada jau žinojau, kad turėsiu treniruoti geriausią jauną Lietuvos, o gal ir pasaulio krepšininką. Supratau, kad lietuviams jis jau yra superžvaigždė.“
Toronto klubas analitikas Jackas Armstrongas pabrėžė, kad J.Valančiūnas teisingai pasielgė, kai po naujokų biržos šaukimų dar metams pasiliko Vilniuje.
Kai kalbu apie Joną, tai kalbu apie jauną puikų vyrą.
„Jauni žaidėjai dažnai atvyksta ir pasiima pinigus. Bet jie nėra pasirengę žaisti. Jonas liko Lietuvoje, kad nušlifuotų savo žaidimą. Manau, kad tai buvo naudinga abiems pusėms“, – įsitikinęs J.Armstrongas.
J.Valančiūno karjera Toronte žymi „Raptors“ progresą: „Kai pagalvoji, kas buvo visą tą laiką komandoje ir prisidėjo prie pergalių, tai Dwane'as Casey, DeMaras DeRozanas, Kyle'as Lowry ir Jonas Valančiūnas. Jis čia labai svarbus vyrukas.“
A.Džikičius įsitikinęs, kad talentas iš Lietuvos dar nebaigė savo istorijos: „Jis dar tikrai nepasiekė lubų.“
S.Hamiltonas pabrėžė, kad reikia kalbėti ne tik apie krepšinį: „Kai kalbu apie Joną, tai kalbu apie jauną puikų vyrą. Man jis yra tiesiog geras žmogus – geros širdies ir visada besišypsantis. Juk buvo visko – atimtų minučių aikštėje ir prastų atkarpų. Jis galėjo nuklysti, tačiau jis išliko pozityvus ir komandos žaidėjas.“
