20-metis M.Buzelis penktadienio naktį įspūdingu dėjimu įtvirtino „Chicago Bulls“ pergalę prieš J.Valančiūno atstovaujamą „Washington Wizards“.
Tai buvo jau trečia lietuvių akistata šiame NBA sezone. Dvi laimėjo „buliai“, vieną – „burtininkai“.
Bet J.Valančiūnui šie susidūrimai su tautiečiu nebuvo reikalingi tam, kad su juo susipažintų. M.Buzelį jis žino jau daugybę metų – nuo tada, kai jam dar žaidžiant „Toronto Raptors“ vidurio puolėjo kineziterapeutu tapo Mato tėtis Aidas Buzelis.
„Jį matau ne tik rungtynėse – žinau, kaip ir kiek jis dirba. Dirba daug, tobulėja, įdeda labai daug individualaus darbo į metimą, individualius veiksmus. Jis stiprėja, o dabar viską lemia, kada jis gauna šansą. Jis visada pasiruošęs, laukia – kantrybės ir viskas bus gerai“, – po tarpusavio akistatos Čikagos „United Center“ arenoje sakė J.Valančiūnas.
Jis anksti pamatė beužsimezgantį talentą, galiausiai virtusį vienuoliktuoju NBA naujokų biržos šaukimu ir gavusį vietą legendiniame Čikagos klube. Prie to galbūt prisidėjo ir pats – patarimais ir nukreipimu tinkama kryptimi, ką pokalbyje su 15min akcentavo ir pats M.Buzelis.
„Mes daug šnekėjome – ir pernai, kai dar kalbėjome apie lygą, kaip viskas atrodo, – prisiminė J.Valančiūnas. – Jis dar tik apšilinėja kojas. Svarbiausia – kantrybė. Jis turi viską, ko reikia krepšininkui, o dabar reikia kantriai dirbti, tobulėti, laukti šanso, naudotis šansais ir viskas bus gerai.“
M.Buzelis kur kas vyresnį Lietuvos rinktinės veteraną vadina „dėde“, o ką apie „sūnėno“ žaidimą per jau prabėgusią beveik pusę debiutinio jo sezono mano J.Valančiūnas?
„Džiaugiuosi, kai jis gerai žaidžia, atakuoja, ginasi. Palaikau savo tautietį, kurį dar žinau nuo pat mažų dienų. Smagu žiūrėti, kai jis gerai žaidžia, – apie 4,8 taško ir 2,6 atkovoto kamuolio rodiklius fiksuojantį tautietį sakė 32-ejų JV. – Nėra taip paprasta šioje lygoje įsitvirtinti. Kaip sakoma, bus pakilimų ir nuopuolių. Vieną dieną gali būti gerai, antrą – blogiau, o trečią jau nežinai, kaip bus. Turi apšilti kojas, įsitvirtinti. Jis tą daro, viskas jo rankose, jis viską gali pasiekti.“
Kas įvyksta dažniau – J.Valančiūnas kažką pataria M.Buzeliui, ar Matas paprašo patarimo iš Jono?
„Ir aš parašau, ir jis paklausia. Jis ir man gali patarti, – šypsojosi J.Valančiūnas. – Susitikę buvome jau ne vieną kartą šiame sezone ir ne tik aikštelėje.“
Be „dėdės“ ir veterano vaidmens rūpinantis M.Buzelio ateitimi NBA lygoje, J.Valančiūnas turi dar vieną svarbią atsakomybę. Jis vasarą vėl turėtų perimti Lietuvos rinktinės kapitono raištį, kurį žaisdamas nacionalinėje komandoje vilki nuo tada, kai 2022-aisiais karjerą rinktinėje užbaigė Mantas Kalnietis.
Ar Jonas prisimena kapitoniškas pareigas ir per pokalbius su M.Buzeliu, mėgindamas įkalbėti jį atstovauti nacionalinei ekipai? Uteniškis tikina – skatinti Čikagoje gimusio ir augusio tautiečio nereikia.
„Čia nėra kalbų – jis važiuoja. Ir dabar važiuotų, jei reiktų, – įsitikinęs J.Valančiūnas – Sakė dalyvaus (Europos čempionate – past.), sakė dega noru važiuoti ir žaisti už Lietuvos rinktinę. Laiko save patriotu, norinčiu atiduoti duoklę Lietuvai. Džiugu – jo net skatinti nereikia. Jis pats apie tai kalba ir nori tai padaryti.“
O kaip J.Valančiūnas, turbūt geriausiai iš visų rinktinės narių pažįstantis M.Buzelį, įsivaizduoja jį Lietuvos rinktinėje?
„Nereikia jo pažinoti – žiūri rungtynes ir matai, ką jis daro. Žiūri į praėjusį sezoną, ką jis darė G lygoje. Tikrai talentingas, tobulėjantis. Jis dar net nesusiformavęs kaip žaidėjas – tik tobulėja, prideda, išmoksta kažko naujo, įgauna patirties. Jis nestovi vietoje ir iki vasaros pridės tik dar daugiau“, – įsitikinęs „dėdė“ Jonas.