S.O'Nealas yra 216 centimetrų, o sveria apie 146 kilogramus. Šis sunkiai sustabdomas milžinas trejus metus praleido universitete ir sulaužęs mamai duotą pažadą nebaigęs mokslų pasirinko NBA karjerą.
Dominavęs universitetų krepšinyje „centras“ 1992 metais buvo pasirinktas pirmuoju naujokų biržos šaukimu, kuris priklausė „Orlando Magic“. Kartu su „Penny“ Hardaway jam pavyko nukeliauti iki 1995 m. finalo, tačiau ten juos sausu rezultatu sutriuškino Hakeemas Olajuwonas ir „Rockets“.
Pasibaigus naujoko sutarčiai Shaqas nusprendė persikelti į „Lakers“. Daugelis žino visą likusią įvykių eigą: Los Andželo klubas laimėjo tris NBA čempionų žiedus iš eilės pradedant 2000-aisiais, nesutarė su Kobe Bryantu ir vėliau paliko Kaliforniją.
Vidurio puolėjas buvo išmainytas į „Miami Heat“, o vėliau rungtyniavo „Suns“, „Cavaliers“, o karjerą baigė „Celtics“ komandoje.
Tačiau S.O'Nealas nebuvo vien krepšininkas. Jis buvo žaidėjas, kuris aikštėje atrodė grėsmingas ir piktas, tačiau nevengdavo pajuokauti ir visuomet maloniai bendravo su žurnalistais bei krepšinio gerbėjais.
Savo karjeroje jis bandė repuoti, būti aktoriumi, o geriausiai jam sekasi vesti itin populiarią krepšinio laidą „Inside The NBA“.
Atvykimas į „Lakers“
Shaqas į Los Andželą atvyko 1996 metais. Jis visuomet mėgdavo būti lyderiu ir pagrindiniu žaidėju aikštėje, tačiau už arenos ribų jis buvo draugiškas ir šiltas žmogus. Jeigu devintajame dešimtmetyje Magicas Johnsonas Kalifornijoje pradėjo „Showtime“ erą, tai S.O'Nealas buvo puiki dėlionės detalė, kuri pradėjo „Kobe ir Shaqo“ erą.
K.Bryantas ir S.O'Nealas buvo skirtingi, kaip diena ir naktis – Kobe krepšiniu gyveno 24 valandas per parą, o Shaqas mėgdavo pasilinksminti ir į viską žiūrėdavo kiek paprasčiau. Tiesa, abudu krepšininkai turėjo ir kelis bendrus bruožus – norėjo iškovoti daugybę titulų ir būti lyderiais aikštėje.
„Lakers“ pirmąjį savo titulą laimėjo ne iš karto. K.Bryantas dar buvo labai jaunas, o sudėčiai trūko kelių patobulinimų. Galiausiai jie išmainė labai svarbius komandos žaidėjus Nicką Van Exelį ir Eddie Jonesą, pasikvietė Philą Jacksoną ir leido ekipą užvaldyti Kobei ir Shaqui.
Trys titulai
P.Jacksonas pavertė „Lakers“ komandą nesustabdoma, nes jau savo debiute jis atvedė klubą į 67 pergales reguliariajame sezone.
Tais pačiais metais S.O'Nealas sukūrė ir vieną įsimintiniausių NBA atkrintamųjų varžybų akimirkų visoje lygos istorijoje. Per septintąsias Vakarų finalo serijos rungtynes jis pašokęs pagavo K.Bryanto mestą kamuolį ir nenusileisdamas ant žemės įkrovė jį iš viršaus.
Šis dėjimas pergalingai pabaigė „Lakers“ sugrįžimą iš 15 taškų deficito prieš Arvydo Sabonio „Blazers“ ir leido jiems patekti į didįjį NBA finalą.
Daugelis komandos gerbėjų iki šiol mano, kad būtent šis epizodas įžiebė ugnį, kuri leido „Lakers“ klubui laimėti minėtuosius tris NBA čempionų titulus iš eilės.
2000 metų finale S.O'Nealas finale vidutiniškai rinko po 38 taškus, atkovojo 16,7 kamuolio ir krepšį atakavo 61 proc. taiklumu. Jis tapo naudingiausiu finalo serijos krepšininku, o „Lakers“ neturėjo vargo su Reggie Millerio vedama „Pacers“.
2000-2001 m. sezone „Lakers“ nebuvo tokia galinga ekipa reguliariajame sezone, tačiau atkrintamosiose pralaimėjo vos kartą. Tais metais K.Bryantas tapo ne tik Shaqo pagalbininku, tačiau ir tikra žvaigžde NBA.
Verta paminėti, kad itin svarbiose antrose 2001 metų finalo rungtynėse prieš Alleno Iversono vedamą „76ers“ Shaqą nuolat dengė du žaidėjai, tačiau jis mačą baigė surinkęs 28 taškus, atkovojęs 20 kamuolių, atlikęs 9 rezultatyvius perdavimus ir blokavęs 8 varžovų metimus.
Trumpam sustokite ir pagalvokite apie šiuos skaičius. Tai beveik keturgubas dublis NBA superfinale!
Tų metų „Lakers“ atkrintamųjų varžybų pergalių ir pralaimėjimų santykis yra 15-1. Tai yra absoliutus lygos rekordas.
Los Andželo klubo pajėgumą geriausiai išbandė legendinė „Sacramento Kings“ komanda 2002-aisiais. Tik Roberto Horry taiklių metimų dėka „Lakers“ sugebėjo išplėšti septintąsias finalo serijos rungtynes Vakarų konferencijos finale. Verta paminėti, kad jos vyko Sakramente.
Shaqas, Kobe, R.Horry, Derekas Fisheris ir Rickas Foxas turėjo atiduoti visą save tose rungtynėse, tačiau jiems pavyko iškovoti dar vieną kelialapį į NBA finalą.
Ten strategija ir vėl pasiteisino: duok kamuolį Shaqui ir leisk jam sutriuškinti silpnesnę Rytų konferencijos komandą. Vidurio puolėjas vidutiniškai rinko po 36 taškus, atkovojo 12 kamuolių ir padėjo savo komandai nesunkiai laimėti prieš „Nets“.
Vienintelis žodis, kuriuo galima apibūdinti Shaqą tuose trijuose NBA finaluose – dominuojantis.
Tačiau tai ir buvo Shaqo bei „Lakers“ sėkmingos istorijos pabaiga. 2004 metais finale juos netikėtai įveikė „Pistons“ o vėliau „centras“ persikėlė į Majamį.
„Vienoje vietoje niekada negali būti dviejų karalių, – šia savaitę apie save ir Kobe filosofavo Shaqas. – Esu matęs daugybę filmų, o jie visuomet baigiasi tuo, kad jaunesnis nugali vyresnį.“
Shaqo ir „Lakers“ keliai išsiskyrė 2004 metais, nes komandos vadovai nusprendė savo ateitį patikėti Kobei. Tačiau S.O.Nealas „Lakers“ klube buvo vienas geriausių vidurio puolėjų visoje istorijoje.
Jis buvo labiausiai dominuojantis lygos žaidėjas, o jo sustabdyti negalėjo niekas.
