Prieš sezoną „grizliai“ buvo laikomi pretendentais ne į atkrintamąsias varžybas, bet į pirmuosius kitų metų naujokų biržos šaukimus.
Ilgamečius lyderius Marcą Gasolį ir Mike'ą Conley per kelis mėnesius iškeitę „Grizzlies“ laikyti ryškiais konkurencingos Vakarų konferencijos autsaideriais. Iš visų NBA ekipų į vieną gretą su Memfio klubu dėti tik Rytų konferencijos nevykėliai – „New York Knicks“, „Cleveland Cavaliers“ ir „Charlotte Hornets“.
Kol pastarieji, kaip ir prognozuota, klimpsta pralaimėjimų liūnuose, „grizliai“ per pastarąsias šešias savaites laimėjo 13 rungtynių iš 22 ir savaitei net buvo įsispraudę į pirmąjį Vakarų aštuonetą.
Iki pirmadienio vakaro J.Valančiūno atstovaujama ekipa buvo laimėjusi septynis mačus iš eilės ir tapusi karščiausia NBA ekipa, o per sėkmingą savo atkarpą nuo gruodžio 9-osios „grizliai“ renka net po 117,8 taško ir yra rezultatyviausia kapela stipriausiose pasaulio pirmenybėse.
Būtent pastarasis rodiklis stebina ir džiugina Memfio ekipos sirgalius ne ką mažiau, nei pergalės ir kova dėl atkrintamųjų pozicijų.
JAV bliuzo sostinė ir Elvio Preslio miestas NBA sirgaliams bent dešimtmetį asociavosi su augalotais ir nerangiais aukštaūgiais – eilę metų „Grizzlies“ garbę gynė M.Gasolis ir vienu stipriausių NBA žaidėjų laikytas Zachas Randolphas, – bei geležine gynyba.
Tokia žaidimo filosofija net įgavo atskirą pavadinimą – „Grit N Grind“.
Jį Memfiui priklijavo buvęs jos žaidėjas Tony Allenas, pasižymėjęs itin ribotomis galimybėmis puolime, bet begaliniu noru ir užsispyrimu gynyboje.
Memfyje toks „grizlių“ apibūdinimas taip prigijo, jog tapo vienintelės Tenesio valstijos NBA komandos sinonimu. „Grit N Grind“ užrašas puošė sirgaliams dalijamus marškinėlius atkrintamųjų varžybų metų, o lygos apžvalgininkai, siekdami aprašyti išvargtas „grizlių“ pergales, apibūdindavo jas kaip eilinį negražaus krepšinio, arba „Grit N Grind“, stiliaus laimėjimą.
Kokia buvo šios žaidimo filosofijos esmė? Pirmiausia, akcentuojama gynyba. „Grizlių“ baudos aikštelę ilgus metus saugojo dar 2013-aisiais geriausiai besiginančiu lygos krepšininku pripažintas M.Gasolis, o prie perimetro Memfio klubui niekuomet netrūko T.Alleno lygio pitbulių – puikiais gynybiniais sugebėjimais pasižymėjo ir pagrindinis įžaidėjas M.Conley, ir kiti „grizlių“ žaidėjai.
Praėjusių metų vasarį į Memfį persikėlęs J.Valančiūnas savo pirmtakų įdiegtam žaidimo stiliui tiko puikiai – nedaug rungtynių 2019-2020 m. sezone spėjęs sužaisti JV pasižymėjo galingais dvigubais dubliais ir 19,9 taško bei 10,7 sugriebto kamuolio vidurkiais. Vis dėlto „Grizzlies“ žaidimas pastaraisiais metais jau nebuvo pergalingas kaip prieš kelerius metus, kai Memfis sušmėžavo net Vakarų konferencijos finale.
Viską pakeitė du žmonės – naujas treneris, iš dabartinių NBA lyderių „Milwaukee Bucks“ stratego Mike'o Budenholzerio penkmetį mokęsis Tayloras Jenkinsas, ir antrasis praėjusių metų naujokų biržos šaukimas Ja Morantas.
Vienas jauniausių NBA specialistų (už 35-erių T.Jenkinsą jaunesnis yra tik „Minnesota Timberwolves“ strategas Ryanas Saundersas) Memfyje diegia iš Greggo Popovichiaus mokinio M.Budenholzerio perimtas schemas.
Kaip ir „Bucks“, „grizliai“ šiame sezone pasižymi itin aukštu žaidimo tempu – „meškinai“ šiemet nusimetė dešimtmetį juos slėgusį storą kailį ir visoje NBA lygoje demonstruoja ketvirtą greičiausią puolimą.
Kaip ir „Bucks“, Memfio krepšininkai ėmė kur kas dažniau atakuoti iš toli – nors bendrame kontekste „Grizzlies“ pagal išmetamų tritaškių kiekį vis dar yra vidutiniokai ir užima 16-ąją vietą, tritaškių jie išmeta gerokai daugiau nei ankstesniais sezonais – 32,8 per mačą.
Prie to svariai prisideda ir dažniausiai per aštuntą sezoną trunkančią karjerą iš už 7,24 m atstumu nubrėžtos linijos svaidantis J.Valančiūnas – lietuvis per rungtynes švysteli po 1,5 tolimo metimo, o pagal pataikymą tarp visų lygos centrų užima aukštą penktąją vietą.
Puolimą Tenesio valstijos komanda rezga elitiniu lygiu dalindamasi kamuoliu – net 19,3 proc. visų „Grizzlies“ atakų baigiasi rezultatyviais perdavimais, o tai yra geriausias rezultatas tarp visų 30 NBA komandų, lenkiantis net ir T.Jenkinso mokytojo vadovaujamus „Bucks“ (18,2).
Kaip ir tritaškių atžvilgiu, prie tokio rezultato svariai prisideda ir Lietuvos rinktinės bokštas – J.Valančiūnas šį sezoną kur kas dažniau akimis skanuoja komandos draugų veiksmus ir per mačą atlieka po 2 rezultatyvius perdavimus. Ankstesnis jo sezono rekordas buvo 1,4 „asisto“ per susitikimą.
Žaibišką puolimo stilių T.Jenkinsui padėjo įdiegti Memfyje sproginėjantis J.Morantas, jau praktiškai užsitikrinęs metų naujoko apdovanojimą.
Tikėjęsi, kad šis 20-metis gali tapti ateities komandos lyderiu, „Grizzlies“ sirgaliai turbūt nė nenumanė, kad tai įvyks taip greitai – įspūdingais epizodais džiuginantis įžaidėjas fiksuoja 17,5 taško, 7 rezultatyvių perdavimų vidurkius ir fantastiškai diriguoja į atkrintamąsias taikančiai „grizlių“ gaujai.
Joje, be J.Valančiūno, pirmaisiais smuikais griežia ir netradicine metimo technika, bet puikiu pataikymo procentu pasižymintis aukštaūgis Jarenas Jacksonas, kalnus taškų per kelias minutes priversti galintis gynėjas Dillonas Brooksas bei dar vienas lygos naujokas, kanadietis aukštaūgis Brandonas Clarke'as.
Greitai ir efektingai žaidžiantys „grizlių“ jaunuoliai, 15min kolegų Memfyje teigimu, kasnakt atrodo lyg būtų patys apsvaiginti tokio stulbinamo ir sėkmingo jų žaidimo.
Apie „Grizzlies“ rašančio puslapio grizzlybearblues.com redaktorius Joe Mullinaxas vis dar pratinasi prie jo miesto komandos pokyčių.
„Tai toks drastiškas posūkis nuo „Grit N Grind“ eros... Efektingi perdavimai, „alley-oopai“, greitis, erdvės, daugiau nei 110 taškų kone kiekvienose rungtynėse... Anksčiau galėdavome kelias savaites ar net mėnesį praleisti nė karto nepasiekdami šios ribos, o dabar tai tapo įprasta. Tačiau nepaneigsi – tokią komandą stebėti yra labai smagu“, – pasakojo amerikietis.
Kaip prie tokių beprotiškų „Grizzlies“ pokyčių prisitaikė Jonas Valančiūnas?
Pirmiausia, uteniškis yra ko gero vienintelis, Memfyje vis dar atstovaujantis „Grit N Grind“ kultūrą, pabrėžiančią tikslo siekimą sukąstais dantimis.
Nepaisant drastiškų „grizlių“ pokyčių, JV išlieka tarp dažniausiai ir efektyviausiai nugara į krepšį žaidžiančių NBA aukštaūgių.
213 cm ūgio bokštas pagal tokiose situacijose pelnomus taškus (3) per susitikimą visose pirmenybėse užima 8-ąją vietą, o pagal žaidimo nugara į krepšį dažnį J.Valančiūnas lygoje nusileidžia tik devyniems krepšininkams – per mačą JV pralaužti varžovų gynybą bando po 3,5 karto.
Lietuvis Memfio komandoje tapo savotišku transporto priemonėse naudojamu plaktuku, skirtu avarijos atveju saugiai išdaužti stiklą.
J.Valančiūnas gal ir nespės į J.Moranto diriguojamus greitus išpuolius, tačiau visuomet bus pasiruošęs gynybos laužymui pozicinėse atakose, ypač tada, kai kažkuris T.Jenkinso nubraižytas derinys sugriūva ir atakos pabaigai lieka vos kelios sekundės.
JV itin skaudžiai baudžia jam tinkamos atsvaros neturinčias komandas.
Štai „Golden State Warriors“ ekipai jis primetė 31, „Chicago Bulls“ – 32, o „Phoenix Suns“ – 30 taškų. Tokiu pat pasirodymu jis baudė ir vienus lygos favoritų „Los Angeles Clippers“, kurie vidurio puolėjo pozicijoje dažniausiai verčiasi vos 203 cm ūgio Montrezlu Harrellu, tiesiog neturinčiu šansų atsilaikyti prieš tanką baudos aikštelėje primenantį J.Valančiūną.
Lietuvis tapo ir savotišku „Grizzlies“ tiltu tarp praeities ir ateities.
Staigiai atsinaujinusioje komandoje, jei neskaičiuosime nė vienerių rungtynių taip ir nesužaidusio bei mainų laukiančio Andre Iguodalos, nėra nė vieno 30-mečio žaidėjo, o 27-erių J.Valančiūnas, kuris kitose komandose gal net būtų tarp jaunesnių, Memfyje yra trečias vyriausias krepšininkas.
Be to, JV suteikia „grizliams“ tai, ko šios komandos jaunuoliams dar trūksta – patirties ir kietumo baudos aikštelėje.
J.Jacksonas gal ir gali pataikyti po šešis ar septynis tritaškius per susitikimą, tačiau 20-mečiui aukštaūgiui dar labai trūksta raumenų stumdantis su varžovų bokštais – 211 cm ūgio žaidėjas susirenka vos po 4,8 kamuolio per mačą. Fiziškumu netrykšta ir nuo suolo kylantis bei J.Jacksoną arba J.Valančiūną keičiantis B.Clarke'as.
Savo ruožtu JV muša savo karjeros rekordus – jis pirmą kartą karjeroje fiksuoja dviženklį atkovotų kamuolių vidurkį (10,1), o dviženklį kiekį kamuolių jis sugriebė 24 iš 41 šiame sezone sužaistų rungtynių.
Turint omenyje, kad „Grizzlies“ jaunųjų žaidėjų ketverto amžiaus vidurkis vos perlipa 21 metus, Memfyje tikimasi, kad J.Valančiūnas tuo tiltu tarp jaunatviško maksimalizmo ir grubios NBA realybės bus dar ne vienerius metus.
Pasak J.Mullinaxo, jo nenustebintų, jei kitąmet ar dar po metų J.Valančiūnas pasislinktų į šeštojo žaidėjo rolę, iš kurios galėtų drąskyti varžovų gynybas panašiai, kaip tą per pirmąją praėjusio sezono pusę pernai darė dar atstovaudamas „Toronto Raptors“ ekipai.
Be to, „Grizzlies“ ekipai turėtų patikti vasarą su lietuviu sudarytas kontraktas – 15 mln. JAV dolerių už 15 taškų ir 10,1 atkovoto kamuolio rodiklius tikrai neskamba kaip apiplėšimas.
Netgi priešingai – tokia J.Valančiūno gaunama suma turėtų vilioti ir kitas komandas jei ne šiemet, tai bent jau kitame sezone bandyti įsigyti aukštaūgį iš Lietuvos ir taip sustiprinti savo šansus kovoti dėl titulo.
Vis dėlto bent jau kol kas lietuvis gali mėgautis būdamas JAV žiniasklaidos antraštes vis dažniau užkariaujančio ansamblio dalimi – netikėtai į atkrintamųjų lenktynes įsitraukę „grizliai“ tapo neutralių NBA sirgalių favoritais bei siekia po trejų metų pertraukos savo sezoną pratęsti bent jau iki antrosios balandžio pusės, kai 16 stipriausių lygos ekipų stoja į kovą dėl išsvajotojo Larry O'Brieno trofėjaus.
