Anot M.Jordano vyriausio sūnaus šie žodžiai tiksliai atspindi jo tėvą – krepšinio didenybę, apie kurią iš naujo kalba visas pasaulis, kai prieš porą savaičių ekranuose pasirodė „Last Dance“.
Dabar 31 metų Jeffrey Jordanas dirba „Jordan Brand“ inovacijų skyriuje. Jis gyvena Oregono valstijoje ir neseniai vedė.
„Chicago Tribune“ J.Jordanas pasakojo, ką reiškia būti tokio garsaus tėvo sūnumi.
„Normalu, – sakė jis. – Protingi santykiai, teko praeiti visus įprastus mūšius su broliu ir seserimi, mama, tėvu ir panašiai. Aišku, socialiniame gyvenime tai toli iki normos ar to, ką galima įsivaizduoti.“
J.Jordanas pasakojo, kad tėvas visiškai netreniravo, nes buvo užsiėmęs ir daug keliavo.
Jeffrey su jaunesniuoju broliu Marcusu turėjo krepšinio aikštelę namuose, tad dažnai patys ten žaisdavo.
„Tai buvo mūsų rojus. Kartą aš ir Marcusas treniravomės su tėvu. Man buvo 17 ar 18 metų, – prisiminė J.Jordanas. – Jautėmės visiškai geros sportinės formos, ilgai to laukėmės. Bet gavome skaudžiai. Aš pasakiau: dabar suprantu, kodėl mes nežaidžiame tarpusavyje dažniau.“
Būdamas mažas J.Jordanas skrido su „Chicago Bulls“ į Paryžių, kai 1997 metais NBA čempionai dalyvavo tarptautiniame „McDonalds“ turnyre. Jis liko laimingas, nes matėsi su savo dievukais, bet daug tokių kelionių nebuvo. Motina buvo griežta, jai pirmiausia rūpėjo, kad vaikai eitų į mokyklą.
J.Jordanas prisiminė, kad bene linksmiausias žaidėjas komandoje buvo Scottas Burrellas, tada tarsi priėmęs juokdario pareigas.
Per filmo epizodą M.Jordano pasakyta citata „nesusimauk“ pasako daug apie jį, bet sūnui tėvo reiklumas buvo priimtinas.
„Tai dalis manęs taip pat. Juk aš buvau vyriausias. Buvau auginamas taip, kad daryčiau viską kaip galima geriau. Šiais metais man sueis 32-eji ir aš turiu priimti tai, kad tokia savybė liks per visą likusį gyvenimą. Viskas tvarkoje. Tai, kaip jis mane paragino, tikriausiai ir negalėjau tikėtis kitaip“, – pasakojo J.Jordanas.
Jaunystėje jis nebandė mėgdžioti tėvo ir nežaidė 23-iuoju numeriu, tapusiu MJ simboliu.
J.Jordanas pakeitė kelis skaičius – 2 ir 3, kol paėmė 13-ąjį – tai buvo 13-ą dieną penktadienį gimusios jo mamos numeris, su kuriuo visada jautėsi sėkmingas. O jaunesnysis Marcusas visada rinkdavosi 5-ąjį numerį – pagal principą 2+3.
Subrendęs J.Jordanas pasirinko Ilinojaus universitetą krepšiniui ir studijoms – jis žaidė geru lygiu ir nereikėjo mokėti už mokslą.
„Būdamas sportininku susibendravome su grupe vaikinų, kurie man padėjo tapti tuo, kuo esu dabar, – sakė jis. – Mes turėjome savo Oakley, savo Roną Harperį, savo Scottie Pippeną. Tai buvo mano draugai. Bendravome ir pramogavome. Koledže susidūriau su daug skirtingų charakterių, bet man patiko.“
Varžovų sirgaliai žinojo, kad kieno sūnus yra J.Jordanas ir stengdavosi tai priminti per rungtynes.
„Vieną kartą jie atsinešė tikro ūgio kartoninius MJ, o šūksniai „kas tavo tėvas?“ girdėdavosi visur. Dažniausiai Indianoje, su kuria mes konkuravome labiausiai. Bet dažniausiai sirgaliai gerbdavo. Jie juk myli krepšinį“, – pasakojo J.Jordanas.
Aikštėje jis susidūrė su žaidėjais, kurie paskui iškilo NBA: Ericu Gordonu, Evanu Turneriu, Jamalu Crawfordu, bet pats būdamas 185 cm ūgio gynėju į aukščiausią krepšinio lygį neprasimušė.
2009 metais M.Jordanas per iškilmes Šlovės Muziejuje sakė kalbą, kreipdamasis ir į savo vaikus tokiais žodžiais: „Jums teko pragariška našta. Aš nenorėčiau būti jūsų vietoje dėl visų tų lūkesčių.“
„Tiesa sakant, tai negali būti labiau tiesa, – pritarė ir jo sūnus. – Džiaugiuosi, kad jis taip pasakė. Tai mano brolis ir mano sesuo visada žinojo, o kitos dvi mano jaunosios seserys (M.Jordano ir antrosios jo žmonos Yvette dukros) dar turės suvokti ir praeiti. Visi esame unikalioje situacijoje.“
Jefrrey ir Marcusas Jordanai taip pat buvo kalbinami „Last Dance“ serijoms ir veikiausiai dar pasirodys eteryje. Pats filmas J.Jordanui atrodo prasmingas.
„Tai apie tai, kad esi geriausias ir ką turi padaryti. Šlovė ir NBA žiedai yra dėmesio centre. Daug kitų dalykų lieka užtušuota. Tikiuosi, kad viskas bus atskleista normaliai. Mano tėvas buvo nežemiškas krepšinyje ir uždirbo labai didelius pinigus. Tačiau jis yra žmogus, - apie tėvą sakė J.Jordanas. - Jis jaučia žmonėms pagarbą ir empatiją.
Jis daro klaidas, kaip ir visi, bet stengiasi tiek, kiek gali.“
