Venesuelos rinktinės žvaigždės istorija: į aukštumas – pro žmogžudžius ir skriejančias kulkas

G.Vasquezas NBA rungtyniauja jau šešerius metus ir stipriausioje krepšinio lygoje uždirbo beveik 20 milijonų JAV dolerių. Bet kai prieš 12 metų pirmą kartą atvyko į Vašingtoną, būdamas septyniolikos jis nemokėjo nė žodžio angliškai. Per mamos gimtadienį į Ameriką jis išvyko baigti mokslų prestižinėje Montrose krikščioniškoje vidurinėje Rokvilyje.

Tai nebuvo taip paprasta, nes pirmuoju bandymu JAV atmetė jo prašymą dėl vizos.

Buvęs Montrose mokyklos vyriausiojo trenerio asistentas Davidas Adkinsas buvo atsakingas už G.Vasquezą ir pateikė rekomendaciją. Masai'us Ujiri – dabartinis „Toronto Raptors“ direktorius, patvirtino rekomendaciją. Amerika kliūčių nebedarė.

Pirmasis G.Vasquezo susitikimas su D.Adkinsu buvo labai juokingas. Pirmiausia, todėl, kad NBA skautai manė, jog G.Vasquezas yra 203 cm ūgio gynėjas. Iš tikrųjų, G.Vasquezas buvo maždaug 12 centimetrų žemesnis.

G.Vasquezas taip pat juokėsi ir todėl, kad daugiau niekaip kitaip ir nemokėjo komunikuoti su amerikiečiu.

Bet D.Adkinsas visiškai nesutriko. Montrose skautai buvo įsitikinę, kad G.Vasquezas yra tas žaidėjas, kokio ir reikia komandai. Su ispanakalbės vertėjos pagalba bendraudamas su G.Vasquezu jis jau pirmąją dieną užkandinėje sulaukė netikėto atvykėlio klausimo: „Kada treniruotė?“

G.Vasquezas buvo pasirengęs sunkiam darbui nuo pat pirmosios dienos Amerikoje. Tuo sunkiu darbu niekuo neišsiskyręs berniukas iš pavojingų Karakaso skersgatvių prisikasė iki NBA.

Tarpas tarp dantų

AFP/„Scanpix“ nuotr./Greivis Vasquezas ir Jonas Valančiūnas

Iki 2010-ųjų – G.Vasquezo debiuto NBA (pateko 28-uoju šaukimu), Venesuela subrandino du krepšininkus stipriausiai pasaulio lygai. Oscaras Torresas NBA per du sezonus sužaidė 82 rungtynes, o Carlas Herrera dukart su „Houston Rockets“ tapo NBA čempionu dešimtajame dešimtmetyje.

Venesueloje dominavo beisbolas. Todėl būdamas septynerių ir Greivisas – kurio vardas yra tėčio Gregario ir mamos Ivis derinys, taip pat žaidė vietinėje beisbolo lygoje.

Bet būdamas 9-erių Greivisas labai norėjo išbandyti krepšinį. Beisbole jam tiesiog buvo per nuobodu.

Lyg tyčia, tėtis jį nusivedė į Karakaso „Cocodrilos“ rungtynes. Mažąjį Greivisą sužavėjo žaibiškas krepšinio tempas.

Jau po dvejų metų būdamas 11-os G.Vasquezas dviejų kambarių bute mėtė į mažytį pakabintą krepšį. Tada jis įsivaizdavo esąs Michaelas Jordanas.

„Matote šį tarpą tarp mano priekinių dantų? Žaisdavome kambaryje vienas prieš vieną su vyresniu broliu. Kartą jis išėjo maudytis ir liepė man nežaisti vienam. Bet aš žaidžiau. Įsivaizdavau esąs Michelas Jordanas ir jau pakilau dėti į krepšį, kai dantys įsipainiojo į tinklelį. Netekau danties. Nuo tada mano tėvams teko daug investuoti į mano apsilankymus pas dantistus“, – pasakodamas istoriją žurnalui SLAM juokėsi G.Vasquezas.

Namo ne eidavo, o bėgdavo

S.Petkaus nuotr./Karakasas Lietuvos televizijos operatoriaus akimis

G.Vasquezas nebuvo sutvertas krepšiniui, tačiau 13-os jam tai nė kiek nerūpėjo. Jis žaidė nesitikėdamas tapti profesionalu, bet tiesiog dievino krepšinį. Greivisas siutindavo savo tėtį bumbsindamas kamuolį lauke iki antros valandos nakties.

„Dauguma užsieniečių, ypač pietų amerikiečiai, turi tą jausmą. Tas pats buvo su Emanueliu Ginobiliu. Tokie vyrukai žaidžia iš širdies. Jiems nesvarbu, ar tai būtų gatvės krepšinis, ar savaitgalis, ar naktis – jie tiesiog eina žaisti“, – pasakojo buvęs G.Vasquezo treneris „New Orleans Hornets“ klube Monty Williamsas.

G.Vasquezas krepšinio aikštėje niekada nepasiduodavo. Krepšinis, beje, palengvino jo vaikystę. „Rajone būdavo tik krepšinis“, – sakė Greivisas.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Protestuotojai Venesueloje

Jis buvo bebaimis. Jaunuolis meluodavo mamai, kad žaisdavo krepšinį profesionalų komandos salėje, o iš tikrųjų bumbsindavo kamuolį rajone.

„Norėjau žaisti su geriausiais“, – teigė G.Vasquezas.

Beje, 2012-aisiais G.Vasquezo mama vos išvengė nelaimės. Per susišaudymą gatvėje kulkos skriejo į jos namus, bet moters nesužeidė.

Pirmoji Lietuvos krepšinio rinktinės treniruotė vyko šalia Venesuelos kariuomenės tankų stovyklos

+29

G.Vasquezas rizikavo ne tik šlifuodamas savo įgūdžius pavojingų Karakaso rajonų aikštelėse.

Kad autobusu 18 val. pasiektų treniruotę, iki stotelės G.Vasquezas pėdindavo per 12 blokų į artimiausią stotį. Šiame kelyje pasitaikydavo plėšikų ir žudikų.

Tikintis krikščionis niekada nesusidūrė su rimtu pavojumi jo gyvybei. Už tai jis dėkingas Dievui ir greitam bėgimui.

„Vėlai vakare nuo stoties iki namų bėgdavau tekinomis, – pasakoja G.Vasquezas. – Niekada nevaikščiodavau – namo grįždavau permirkęs nuo prakaito dėl bėgimo. Keletą kartų važiuojant autobusų į jį įlipo plėšikas, kuris atimdavo vertingus daiktus, mobiliuosius, pinigus. Bet buvau toks jaunas, kad su savimi neturėdavau nieko vertingo“.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Protestuotojai Venesueloje

Paauglystėje Greivisas lankė mokyklą šalia Guarataro rajono – vieno pavojingiausių Karakase. Vieną dieną Greiviso bičiuliai įkalbėjo jį pabandyti pažaisti Guarataro aikštelėje. G.Vasquezą jie suviliojo pradėdami abejoti jo drąsa, todėl norėdamas parodyti, kad yra bebaimis, jis žengė į aikštelę.

„Buvo baisu, nes tarp žiūrovų buvo daug vyrų su ginklais. Bet vis tiek žaidžiau, – mena Greivisas. – Savo drąsa ir žaidimu užsitarnavau jų pagarbą“.

„Karakaso sunkumai buvo priežastis, kodėl jis yra toks kovingas. Jis gali prakaituoti treniruotėje iki tol, kol nebegalės kvėpuoti. Jo darbo etika buvo nepasotinama“, – sakė D.Adkinsas.

„Jis bebaimis, – sakė Stu Vetteris, iš Montrose priviliojęs G.Vasquezą į Merilando universitetą – tą patį, kuriame kadaise žaidė Šarūnas Jasikevičius. – Jis nieko nebijo ir priima iššūkius. Ir jis dirba taip sunkiai, kaip to siekia“.

„Twitter“ nuotr./Venesuelos sudėtis