Allanas Houstonas
A.Houstonas trejus metus praleido „Detroit Pistons“ ekipoje, o į Niujorką persikėlė 1996 m. Jis buvo puikus krepšininkas puolime, o „Knicks“ komandoje praleido devynis sezonus.
Atakuojantis gynėjas buvo Niujorko „tylusis lyderis“. Jis rungtyniavo šalia Patricko Ewingo, Charleso Oakley, Larry Johnsono ir Johno Starkso, o vėliau žaidė kartu su Latrellu Sprewellu ir Marcusu Camby.
1999 m. jam pavyko su „Knicks“ prasibrauti į NBA finalą.
A.Houstonas vilkėdamas „Knicks“ uniformą vidutiniškai pelnydavo 18,5 taško per rungtynes, o iš toli mesdavo 39,9 proc. taiklumu. Jis buvo stabilumo pavyzdys o nuo 1997 m. iki 2003 m. daugiausiai per sezoną praleisdavo vos penkerias rungtynės.
Tačiau traumos vis tik sugadino krepšininko karjerą, nes ją žaidėjas turėjo baigti būdamas 33 metų.
Nors A.Houstonas niekada nebuvo kandidatas į MVP apdovanojimą, tačiau jis buvo unikalus krepšininkas, kuris padėjo „Knicks“ nuolat patekti į atkrintamąsias varžybas. Nuo to laiko, kai nustojo žaisti krepšinį, Niujorkas taip niekada ir netapo stipria atkrintamųjų komanda.
A.Houstono 20 numeriu pažymėti marškinėliai nusipelno kabėti „Madison Square Garden“ arenos palubėse.
Tracy McGrady
„T-Macas“ neužsibuvo vienoje komandoje labai ilgai, todėl jo marškinėliai taip gali ir likti nepagerbti NBA. Gynėjas rungtyniavo „Raptors“, „Magic“ ir „Rockets“ gretose ir du kartus buvo rezultatyviausias reguliariojo sezono krepšininkas.
T.McGrady tris sezonus praleido Toronte, tačiau jis nuolat likdavo Vince'o Carterio šešėlyje. Tuomet jis persikėlė į Orlandą, kur per keturis sezonus vidutiniškai pelnydavo po 28 taškus. Šešis sezonus jis vilkėjo „Rockets“ aprangą, o iki prasidedant traumoms rinko po 22 taškus per rungtynes.
„Magic“ yra realiausias variantas, tačiau Orlande jis praleido vos ketverius savo karjeros metus. Padėtį apsunkina ir tai, kad jis niekuomet nepadėjo savo ekipai pasiekti antrojo atkrintamųjų varžybų etapo.
Arvydas Sabonis
„Trail Blazers“ geriausią Lietuvos krepšininką istorijoje 24 šaukimu pašaukė 1986 metais. Jie negalėjo numanyti, kad jo debiuto reikės laukti net 10 metų. Tačiau 31-erių A.Sabonis išbėgo ant NBA parketo 1996-1997 m. sezoną.
Atvykęs į Portlandą lietuvis jau buvo krepšinio žvaigždė Europoje. Jis buvo itin aukštas vyrukas, galintis puikiai perduoti kamuolį ir pataikyti iš toli. A.Sabonis niekuomet nesužaidė Visų žvaigždžių rungtynėse, tačiau buvo stabiliausia tuometinės „Trail Blazers“ žaidimo dalis.
A.Sabonio marškinėliai pakibo į „Žalgirio“ arenos palubes, tačiau jo nuopelnai NBA taip pat turėtų būti pastebėti. Jis buvo unikalus krepšininkas, kuris padėjo nutiesti kelią į stipriausią pasaulio krepšinio lygą ir kitiems žaidėjams iš Europos.
11 numeris turėtų kabėti „Trail Blazers“ arenos palubėse.
Johnas Starksas
J.Starksas kartu su A.Houstonu atstovauja tai „Knicks“ kartai, kurios ši legendinė komanda daugiau neturėjo niekada. Gynėjas 1993-1994 m. dalyvavo Visų žvaigždžių rungtynėse ir padėjo savo ekipai prasibrauti į NBA superfinalą.
Tačiau jis bus visuomet prisimenamas bloguoju, nes to finalo septintose rungtynėse gynėjas pataikė vos 2 metimus iš 18, o „Knicks“ 6 taškais pralaimėjo „Rockets“.
Galbūt jis ir nebuvo pats geriausias žaidėjas, tačiau buvo labai mėgstamas visų „Knicks“ komandos gerbėjų. Pamirštant tragišką J.Starkso pasirodymą 1994 m. finale, jis buvo puikiai besiginantis krepšininkas, kuris neblogai pataikė iš toli.
NBA naujokų biržoje jo nepašaukė niekas, o per savo 8 metus vilkėdamas „Knicks“ aprangą jis vidutiniškai pelnydavo 14 taškų. J.Starksas nevertas vietos Šlovės muziejuje, tačiau jo 3 numeris tikrai turi kabėti šalia 33-ojo, kuriuo rungtyniavo P.Ewingas.
Ray'us Allenas
„Ray Ray“ vadinamas žaidėjas taip pat, kaip T.McGrady, labai dažnai keitė komandas, todėl tai gali sutrukdyti šiai garbingai šventei. Pirmuosius septynerius metus jis rungtyniavo „Bucks“, kur pagarsėjo kaip itin geras metikas. Milvokyje per rungtynes jis vidutiniškai pelnydavo po 20 taškų, o iš toli atakavo 40,6 proc. taiklumu.
Tačiau, kai gynėjui buvo 27 metai, buvo nuspręsta jį išmainyti į „Seattle Supersonics“. R.Allenas sužaidė kelis sezonus Sietle, vėliau laimėjo žiedą Bostone, o savo paskutine karjeros stotele pasirinko Majamį.
Daugiausiai taškų ir tritaškių jis pelnė vilkint „Bucks“ aprangą, tačiau savo geriausius karjeros metus jis paliko Sietle. Tokia komanda jau net neegzistuoja.
Kažkas kažkur privalo iškelti R.Alleno marškinėlius į savo arenos palubes. „Celtics“ jau gali ten nebeturėti vietos, tačiau tai galėtų padaryti „Bucks“ arba iš Sietlo į Oklahomą persikėlusi „Thunder“ komanda.
Daugiausiai tritaškių NBA istorijoje pataikęs lygos snaiperis to tikrai nusipelno.
