Amerika pakeitė Ąžuolą Tubelį. Uždaras ir kuklus vilnietis per pusantrų metų Arizonoje išlaisvėjo – bendrauja noriai, šmaikščiai ir nesikuklindamas.
O kuklintis tikrai nėra ko. Kovo mėnesį 20-ąjį gimtadienį minėsiančiam atletui puikiai sekasi ir krepšinio aikštelėje, ir universiteto suole, traukdamas kitų studentų ir sirgalių dėmesį.
Prestižinio Arizonos universiteto antrakursio įvertinimas už pirmąjį semestrą yra 3,75 balo, kai maksimali riba – 4.
Tuo metu NCAA pirmenybėse jis rungtyniauja po kiek daugiau nei 24 minutes, pelno po 14,7 taško, atkovoja po 6,1 ir perima po 1,1 kamuolio, atlieka po 2,9 rezultatyvaus perdavimo, blokuoja po 0,9 metimo, klysta – po 2,2 karto.
„Turėjau ir praėjusį sezoną visai neblogą. Kaip pirmametis ir nevietinis žaidėjas, turėjau neblogą sezoną. Daug žmonių išvis nežinojo, kas čia toks atvažiavo į NCAA ir Arizoną. Manau, kad aš įrodžiau ir dabar visi žino. Bet vis tiek nežino, kur ta Lietuva randasi (juokiasi), – 15min laidoje PIKENROLAS kalbėjo Ąžuolas Tubelis. – Šį sezoną buvo sunku prognozuoti, nes atėjo naujas treneris ir keli nauji žaidėjai. Viskas iš naujo. Naujas ir žaidimo stilius. Žinojau, jog treneris mėgsta užsieniečius žaidėjus, mėgsta aukštaūgius ir mėgsta per juos žaisti. Aš liečiu kamuolį gal dažniausiai komandoje. Galbūt dėl to atrodo, jog aikštėje darau viską. Galiu sukurti progą, galiu įmesti ir gynyboje esu patobulėjęs. Sezoną vertinu gerai.“
Ne vieną NBA žvaigždę paruošusi Ą.Tubelio atstovaujama Arizonos „Wildcats“ istorijoje yra laimėjusi vieną NCAA čempionų titulą (1997 m.), o keturis kartus žaidė finalo ketverte (1988, 1994, 1997 ir 2001 m.).
Praėjusį sezoną „Wildcats“ nubaudė save dėl korupcijos nusižengimų ir atsisakė dalyvauti „Kovo beprotybės“ varžybose, bet jose turėtų dalyvauti šiemet.
Šešias pergales per pirmąsias septynerias rungtynes iškovojusi Arizonos universiteto ekipa, kurioje rungtyniauja ir Ąžuolo brolis dvynys Tautvilas, ir Kauno „Žalgiriui“ priklausęs patrakęs estas Kerras Kriisa, viliasi šį sezoną patriukšmauti.
O nuo to priklausys ir Ą.Tubelio sprendimas dėl dalyvavimo NBA naujokų biržoje, kurioje išankstiniuose sąrašuose jis šiuo metu nėra matomas.
„Visiems draugams ir mamai sakau, jog esu susikoncentravęs į dabartinį NCAA sezoną. Tikrai galvoju, kad „Wildcats“ gali puikiai atrodyti ir „Kovo Beprotybėje“. Viskas priklausys nuo komandos rezultatų. Ir šiek tiek nuo mano rezultatų. Bet aš stengiuosi dėl komandos, o ne sumesti 30 taškų, tad viskas priklausys nuo sezono“, – teigė Ą.Tubelis.
Kaip jis vertina galimybę išbūti NCAA visus ketverius metus, o tik tuomet pradėti profesionalo karjerą?
„Taip, tai įmanoma. Kodėl ne? Man viskas čia padėta, kaip ant lėkštutės. Kodėl gi ne? – klausė Ą.Tubelis. – Jei atvirai, tai dėl ateities dar nieko nežinau. Šiuo metu savęs po sezono dar niekur nematau. Viskas bus nuspręsta paskutinę minutę, manau.“
15min portalas pateikia PIKENROLO laidoje dalyvavusio Ąžuolo Tubelio pokalbio ištraukas.
Apie asmeninį sezoną: „Turėjau ir praėjusį sezoną visai neblogą. Kaip pirmametis ir nevietinis žaidėjas, turėjau neblogą sezoną. Daug žmonių išvis nežinojo, kas čia toks atvažiavo į NCAA ir Arizoną. Manau, kad aš įrodžiau ir dabar visi žino. Nors vis tiek nežino, kur ta Lietuva randasi (juokiasi). Šį sezoną buvo sunku prognozuoti, nes atėjo naujas treneris ir keli nauji žaidėjai. Viskas iš naujo. Naujas ir žaidimo stilius. Žinojau, jog treneris mėgsta užsieniečius žaidėjus, mėgsta aukštaūgius ir mėgsta per juos žaisti. Aš liečiu kamuolį gal dažniausiai komandoje. Galbūt dėl to atrodo, jog aikštėje darau viską. Galiu sukurti progą, galiu įmesti ir gynyboje esu patobulėjęs. Sezoną vertinu gerai.“
Apie žinomumą: „Universiteto gyvenimas. Jei esi krepšininkas, tave visi čia žino, nori kalbėti ir bendrauti. Sulaukiu nemažai dėmesio, bet, galvoju, neblogai jį kontroliuoju ir su nežinomais žmonėmis per daug nebendrauju. Kai kurie nori atrodyti už kažką kiečiau, nes susirašinėja su krepšininku. Mus informavo prieš sezoną, kad būtume atsargūs, nesiveltume ir neprisidarytume problemų. Po rungtynių išeinu paskutinis iš rūbinės, nes mėgstu dar kurį laiką ten pasėdėti, tai lauke vis tiek apie 20 žmonių laukia, kad pasirašyčiau. Nežinau, man patinka dėmesys (šypteli).“
Apie „Wildcats“ sezono tikslus: „Stengiamės savęs aukštai stipriai neišstatyti, kad laimėsime tą ir tą. Stengiamės koncentruotis tik į vieną dieną ir laimėti būsimas rungtynes. Tikslas yra laimėti konferenciją, jog automatiškai patektume į „Kovo beprotybės“ turnyrą. Toliau nežiūrime. Sekasi neblogai. Nežinau kada paskutinį kartą Arizona turėjo tokį startą. Bet tikrai senokai.“
Apie atimtą „Kovo beprotybės“ galimybę pernai: „Buvau pirmametis ir su tuo susitaikiau iškart. Labiausiai gaila buvo dėl ketvirtakursių, baiginėjančių universitetą.“
Apie sirgalius: „Paskutinėse rungtynėse su Jutos universitetu susirinko apie 13 tūkstančių sirgalių. Dabar žaisime prieš „Arizona State“. Tai derbis, lyg Lietuvoje žaistų „Rytas“ prieš „Žalgirį“. Laisvų vietų arenoje nebus. Dalina visiems raudonus marškinėlius, jog salėje visi atrodytų vienodai. Galvoju, kad bus gerai.“
Apie galingą pasirodymą prieš „Utah Utes“: „Žaidimo prie žiūrovų nesulyginsi su tuo, kas buvo pernai, kai girdi ir savo, ir kitą trenerį kalbantį. Buvo tokia mišrainė. Mėgstu, kai palaiko, kai atsistoja ir paploja po taiklaus metimo. Aišku, kad patinka. Aš dar labiau užsivedu, atrodo, kad dar daugiau turiu jėgų. Mačas prieš Jutą – vienas įsimintiniausią per karjerą NCAA. Dar buvo pernai susitikimas prieš USC, kai įmečiau 31 tašką. Žaidžiau prieš Evaną Mobley, trečią NBA naujokų biržos šaukimą. Tie du mačai išskirtiniai. Smagu, kai įmeti apie 30 taškų. Jautiesi Dievu, jog aikštėje padarei viską. Pamenu, jog pramečiau du tritaškius. Vienas labai prastai atrodė. Manau, kad gynyboje neblogai sujudėjau. Atidaviau viską, ką galėjau. Aišku, daug kas priklausė nuo jų gynybos. Mes juos labai baudėme per pikenrolą. Nespėjo mūsų sugaudyti, nes greitai žaidžiame. Sumečiau, sudėliojau ir viskas.“
Apie Kerrą Kriisą: „Žinau Kerrą jau daugybę metų. Kartu buvome ir stovykloje Kaune. Jau nuo pirmų dienų, kai jį pamačiau, supratau, kad reikia prižiūrėti. Stengiuosi jį ir čia prižiūrėti, bet jis yra aktyvus žmogus, mėgsta bajerius. Kartais jų būna ir per daug. Visada gerai turėti tokį žaidėją komandoje. Protingas įžaidėjas, turi emociją ir užveda komandą. Kad Eurolygoje jis galės ateityje žaisti, tai tikrai. Čia nėra ką kalbėti. Dėl NBA – nežinau, nes nelabai NBA domiuosi. Bet su tokiu įžaidėju žaisti yra kaifas – meta tritaškį, atlieka perdavimą, ginasi. Ko dar norėti?“
Apie domėjimąsi krepšinio lygomis: „NBA kartais įsijungiu, kai būna laisvas vakaras. Jie žaidžia vakarais nuo 17 val. Grįžtu vakarais po treniruotės ir kartais įsijungiu rungtynes. Mėgstu pažiūrėti Domantą Sabonį. NBA naujienų neseku, tik rungtynes kartais pažiūriu. Aš seku Nacionalinę krepšinio lygą (NKL). Kartais įsijungiu rungtynes, nes rodo youtube. Turiu bičiulių „Perle“. Laikas greitai bėga, yra ir komandą pakeitusių žaidėjų, dabar rungtyniaujančių kitose NKL komandose ar LKL – „Šiauliuose“ ar „CBet“. Visai smagu, kai draugai tobulėja ir kyla aukštyn. NCAA visada žiūriu. Jei randu transliaciją, žiūriu Augusto Marčiulionio rungtynes. Statistiką ir epizodus tikrai seku. Mes susiskambiname po rungtynių ir aptariame, kaip ir kas buvo. Visa mūsų komanda aktyviai seka NCAA. Ir mūsų konferencijos rungtynes, ir kitų gerų universitetų, kaip „Duke“ ar „Auburn“. Tikrai įdomu. Eurolygos nelabai žiūriu, kartais tik telefoną skrolindamas pamatau rezultatus. Europos taurę – irgi nelabai žiūriu. Žinau tik, kad „Lietkabelis“ pralaimėjo prieš „Lokomotiv“, o „Rytas“ irgi pralaimėjo, gal 5-6 taškų.“
Apie Robertą Javtoką: „Čia kaba kamuolį kovojančio Roberto Javtoko nuotrauka. Po apačia – akimirkos data.“
Apie Arizonos legendas: „Prieš sezoną, kai tik visi susirinkome, į treniruotes ateidavo legendas, kurių aš išvis nežinojau. Vėliau pasigooglinau, tai jie tikrai gerai Arizonoje žaidė. Jie žaidė seniau – dar prieš Aaroną Gordoną ir Deandre Aytoną. Bet pavardžių dabar jau nepamenu. Buvo atvažiavęs ir Jasonas Terry. Jis dirbo vyriausiojo trenerio asistentu. Davė tikrai daug ir gerų patarimų, bet išėjo dirbti į G lygą. Jo komanda dabar visai neblogai žaidžia. Tik džiaugiuosi už jį.“
Apie pirmo ir antro sezono NCAA skirtumus: „Pirmą sezoną gaubė pandemiją, buvo sunku, o tai dar buvo mano pirmas kartas Amerikoje. Sunku buvo perprasti ir anglų kalbą. Dabar jaučiuosi labai gerai ir saugiai. Buvo daug problemų su COVID-19. Mes buvome viena iš trijų komandų, kuri neturėjo jokių atvejų. Saugojomės tikrai stipriai. Praktiškai neišeidavome iš kambarių, sportuodavome keturiomis grupėmis po keturis žaidėjus. Dar buvo nauja skristi su privačiu lėktuvu. Aukštas lygis. Aplankėme daug naujų vietų. Filmuose matydavau Los Andželą, o dabar tenka nuskristi. Visai malonu. Toliausiai skrisime į Vašingtoną. Kelionė – apie tris valandas. Prieš sezoną teko skristi į Čikagą.“
Įprasta Ąžuolo Tubelio dienos rutina: „Jei nėra rungtynių, visa komanda ryte 8 valandą eina į sporto salę kokiai valandai ar 50 minučių pasportuoti. Kiekvienas žaidėjas turi skirtingas paskaitas ir specialybes. Mano paskaitos prasideda 10 val, baigiasi 10:50. Turiu laisvą valandą. Tuomet – varžovų skautingas ar mūsų treniruočių peržiūra, bandant išsiaiškint, kas blogai. Tuomet vėl turiu treniruotę, kuri trunka apie 2,5-3 valandas, po kurios – papildomas individualus darbas su treneriu. Grįžtu namo apie 19 valandą, atlieku namų darbus. Laisvas laikas prasideda nuo 21 valandos. Bet treniruotės vyksta po 3 valandas ir intensyviai, tai vakare krentu į lovą ir viskas.“
Apie mokslus: „Yra pažymių vidurkis, kurį turime pasiekti. Reikia per semestrą išlaikyti visas paskaitas, tuomet gali žaisti. Gali padaryti ne 100 proc. darbus, bet turi padaryti ir priduoti, kad įvertintų. Reikia išlaikyti savo paskaitas. Dabar prasidėjo antras semestras, o per pirmąjį mano vidurkis buvo 3,75, kai maksimalus įvertinimas – 4. Tai labai gerai. Turėjau keturias klases – iš vienos gavau B, iš trijų – A. Mano brolis visose klasėse gavo A, todėl turėjo 4 vidurkį. Gal man mokykloje Lietuvoje nelabai buvo noro ir motyvacijos, bet dabar, kai sėdi savo kambaryje ir neturi, ką veikti, tai ir gaunasi viskas. Išvažiavau su broliu, nes gavome nemokamą mokslą, o ir komanda dar nebloga. Aukšto lygio universitetas. Manau, kad geras pasirinkimas buvo vykti į NCAA. Kai man neblogai einasi, tai nieko geriau negalėjo būti.“
Apie NBA naujokų biržą: „Visiems draugams ir mamai sakau, jog esu susikoncentravęs į dabartinį NCAA sezoną. Tikrai galvoju, kad „Wildcats“ gali puikiai atrodyti ir „Kovo Beprotybėje“. Viskas priklausys nuo komandos rezultatų. Ir šiek tiek nuo mano rezultatų. Bet aš stengiuosi dėl komandos, o ne sumesti 30 taškų, tad viskas priklausys nuo sezono.“
Apie galimybę išbūti Arizonoje visus ketverius metus: „Taip, tai įmanoma. Kodėl ne? Man viskas čia padėta, kaip ant lėkštutės. Kodėl gi ne? Jei atvirai, tai dėl ateities dar nežinau. Šiuo metu savęs po sezono dar niekur nematau. Viskas bus nuspręsta paskutinę minutę, manau.“
NBA ar Europa? „Nesu nė vienoje pusėje. Kur galėsiu žaisti ir kur jausiuosi gerai, ten ir žaisiu.“
Apie NBA skautų pabrėžiamas silpnąsias puses – metimą ir dešinę ranką: „Sutinku, bet noriu pasakyti, kad dirbu ties tuo metimu. Per treniruotes, nesumeluosiu, tikrai taikliai mėtau. Stengiuosi naudoti kuo tikslesnę metimo techniką ir pratinti ją prie savęs. Belieka tai įrodyti rungtynėse. Kalbant apie dešinę ranką, tai ją žaisdamas vis dažniau naudoju. Pakankamai dažnai į krepšį metu dešine ranka. Dar prasiveržimai, atakų užsibaigimai baudos aikštelėje. Žinau, kad turiu save įrodyti ties metimu ir dešine ranka. Manau, kad įrodysiu, nes tikrai dirbu. O laiko dar yra.“
Apie mėgstamiausią poziciją: „Pastaruosius metus tenka žaisti ir ketvirtu, ir penktu numeriu. Mūsų aukšti kartais susirenka pražangas, tai einu žaisti į penktą poziciją. Tuomet pagreitinam žaidimą ir gaunasi visai neblogai. Startuoju ketvirtu, man patinka ketvirtu žaisti. Galiu keistis gynyboje su gynėjais.“
Apie Amerikos įtaką: „Jaučiuosi tikrai laisviau. Draugai manęs čia nemato, tai gal galiu atsiskleisti (juokiasi). Būdavau uždaras, nemėgdavau atskleisti emocijų, galvodavau, jog atrodau rimčiau ir manęs žmonės bijo.“
