Domantas yra jauniausias iš trijų A.Sabonio sūnų. „Gonzaga Bulldogs“ komandoje rungtyniaujantis krepšininkas pripažįsta, kad nešti tėčio pavardę yra ir garbė, ir tuo pat metu didelė našta.
19-os krepšininkas gimė 1996-aisiais Portlande, tarp ketvirtų ir penktų „Trail Blazerrs“ atkrintamųjų rungtynių su „Utah Jazz“ krepšininkais. Lietuvis JAV mieste praleido penkerius metus.
Nors pats D.Sabonis pripažįsta, kad tėvą aplenkti yra beveik neįmanoma, kaskart žengdamas į NCAA aikštę puolėjas siekia nusikratyti legendinio Europos krepšininko metamo šešėlio.
„Nemeluosiu, kartais yra sunku, nes nemažai žmonių iš manęs tikisi kažko nepaprasto. – linksėjo galva D.Sabonis. – Tikisi, kad man pavyks pavyti tėtį, kas, mano nuomone, yra neįmanoma. Tokie krepšininkai kaip jis randasi vieną kartą gyvenime.“
Agresyviai žaisti mėgstantis ir fiziniais duomenimis apdovanotas Lietuvos krepšininkas šiame sezone per 32 aikštėje praleistas minutes vidutiniškai pelnė po 17,6 taško, atkovojo 11,8 kamuolio ir atliko 1,8 rezultatyvaus perdavimo.
Anot „Gonzaga Bulldogs“ komandos vyriausiojo stratego Marko Few, D.Sabonis yra nenustygstantis kovotojas, pasiruošęs susidoroti su bet kokiomis kliūtimis.
„Jis savyje turi stiprų variklį. Krepšininkui tai yra nuostabi dovana, – teigė „buldogų“ treneris. – Jis visada kovos aršiai, nesvarbu, kas lauktų priešaky. Domantas taip pat puikiai kovoja dėl atšokusių kamuolių ir kasdien geriau susipažįsta su savo galimybėmis.“
M.Few: „Jis visada kovos aršiai, nesvarbu, kas lauktų priešaky.“
Gonzagos universtiteto krepšinio komandos treneris taip pat pripažįsta, kad jauniausiam A.Sabonio sūnui kasdien sekasi vis geriau susitaikyti su žymios pavardės našta.
„Nemanau, kad žmonės čia supranta, jog Sabonio pavardė Europoje yra tokia pat žymi, kokia Birdo, Magico ar Jordano yra JAV, – toliau kalbėjo M.Few. – Greičiausiai Domantui tai užkrauna daugiau papildomos atsakomybės, nes žemynas neturi tiek daug žvaigždžių, kiek turime mes. Tačiau nuo to laiko, kai jis atvyko pas mus, ši problema Domanto niekada nekamavo.“
Pats Lietuvos krepšininkas pripažįsta, kad iš tėvo paveldėjo didelę meilę šeimai, todėl iš pradžių išvykti jam nebuvo lengva.
„Bulldogs“ ekipoje rungtyniaujantis lietuvis trykšta džiaugsmu, atsimindamas, kaip laukdavo tėčio, pargrįžtančio iš ilgų kelionių.
„Kai buvau mažas, nenustygdavau vietoje, kai jis grįždavo, – šypsojosi D.Sabonis. – Vos pravėręs namų duris jis visada pasakodavo šmaikščias istorijas. Mano tėtis yra labai juokingas. Labai.“
19-os krepšininkas augdamas žinojo, kad jo tėvas yra garsus, tačiau žinomumo priežastį suvokė tik vėlesniame amžiuje.
„Žinau, daug žmonių galvotų, jog meluoju, bet man jis – ne legendinis krepšininkas, o tik tėvas, – apie gyvenimą po vienu stogus su A.Saboniu kalbėjo puolėjas. – Labai geras tėvas.“
D.Sabonis atskleidė, kad kai lapkričio mėnesį jį JAV aplankė tėtis ir mama Ingrida, jis netvėrė savame kailyje.
D.Sabonis: „Man jis – ne legendinis krepšininkas, o tik tėvas. Labai geras tėvas.“
„Tai buvo nerealu, – apie praleistą laiką su šeima kalbėjo „buldogų“ lyderis. –Laikas prabėgo tiesiog žaibiškai.“
Sabonių šeimyna kartu pietvao, vakarieniavo, šventė Padėkos dieną, o vėliau – ir mamos gimtadienį.
„Praleidau kiekvieną savo minutę su jais,“ – pasakojo D.Sabonis.
Tačiau tada Lietuvos krepšininkui reikėjo sugrįžti į komandos treniruotes. Atėjęs į aikštę, puolėjas visiems savo komandos draugams postringavo, jog kai tėvai stebi jo rungtynes, jis visada pasirodo ne kaip.
Pateisindamas savo žodžius, tąkart D.Sabonis per trylika aikštėje praleistų minučių spėjo susirinkti šešias pražangas, pelnyti vos keturis taškus ir sugriebti tik du kamuolius.
„Norėjau padaryti jam įspūdį, – apie žaidimą tėvo akivaizdoje kalbėjo D.Sabonis. – Žinojau, kad kažkas panašaus turėjo nutikti. Visada žaidžiu prastai, kai tėvai ateina pažiūrėti rungtynių.“
Tačiau jau kitą naktį dvikovoje su „St. John's Red Storm“ ekipa lietuvis atpirko savo nesėkmę. D.Sabonis rungtynėse pelnė 14 taškų ir atkovojo 8 kamuolius, o „Gonzaga Bulldogs“ komanda iškovojo WCC konferencijos čempionų titulą.
Po pergalės 19-os puolėjas atskleidė, kad prieš akistatą A.Sabonis pasidalijo keliais psichologiniais ir žaidybiniais patarimais. Legendinis Lietuvos krepšininkas savo sūnui paliepė išnaudoti ūgį ir tvirtą kūną.
„Dažniausiai jis man nieko nesako, galbūt kartais duoda kelis patarimus, pasidalija įžvalgomis. Tačiau jis manimi pasitiki, – atviravo D.Sabonis. – Bet tą dieną pamenu labai gerai. Tėtis man pasakė, kad priartėjęs prie krepšio turiu žaisti agresyviau. Jo manymu, žaidžiau per švelniai.“
Puikiai išmanydamas savo sūnaus psichologiją, A.Sabonis pabrėžė nežinantis, ar stebės kitas Domanto rungtynes.
„Tą naktį mes jau atsisveikinome, – pasakojo „buldogų“ puolėjas. – Mama paklausė, kada prasideda mano rungtynės, tačiau tėtis nukirto, kad greičiausiai jie net neis žiūrėti dvikovos.“
Žinoma, pats D.Sabonis puikiai suprato, jog jie tikrai ateis, tačiau tėvo pastangos šuniui ant uodegos nenuėjo.
„Jis taip pat buvo krepšininkas. Tėtis puikiai suvokė, ką aš patiriu. Jis suprato, – šypsodamasis kalbėjo D.Sabonis. – Manau, jog jis žinojo, kad jų akivaizdoje aš persistengiu.“
Savo kambaryje Gonzagoje D.Sabonis laiko 1992-ųjų olimpinių žaidynių sportinę aprangą, kurią vilkėjo tėvas.
19-os Lietuvos krepšininkas taip pat turi du rinktinės marškinėlius, o atvykęs į Gonzagą užsitikrino, kad jo apranga būtų pažymėta 11-u numeriu.
D.Sabonis neslėpė, jog nežino, ar jo ir tėčio žaidimo stilius yra panašus, tačiau pabrėžė, kad mama jame beveik nemato skirtumų.
„Mano mama, broliai ir draugai sako, kad mes esame labai panšūs: tokie patys rankų gestai, emocijos ir kamuolio perdavinėjimas komandos draugams, – kalbėjo Domantas. – Jie tą mato, tačiau aš – ne.“
Per pirmuosius penkerius metus Portlande A.Sabonis jauniausią savo sūnų dažnai vesdavosi į treniruotes, o pats puolėjas teigia, kad dar ir dabar retkarčiais nuvyksta pažiūrėti „Trail Blazers“ rungtynių.
„Pamenu, kaip tėtis vesdavosi mus į treniruotes, sporto salę, o kiti komandos žaidėjai su mumis sveikindavosi.“
Vėliau, kai suaugo, su A.Saboniu jaunuolis dažnai pasikalbėdavo apie praeities dienas.
„Jam Portlande labai patiko, – pasakojo D.Sabonis. – Dažnai šnekučiuodavomės apie gerą ryšį tarp komandos žaidėjų.“
„Gonzaga Bulldogs“ ekipos lyderis juokavo, kad apie 2000-ųjų Vakarų konferencijos finalo lemiamas rungtynes su „Los Angeles Lakers“ klubu niekas nieko niekada neužsimena.
„Apie tai niekada nešnekame, – šypsodamasis leptelėjo D.Sabonis. – Tiesą sakant, užtenka bent vienos frazės apie tai, ir iš puikios nuotaikos žmogaus jis gali virsti paniurėliu. Jis nekenčia tos dienos.“
Būta ir kartų, kai Sabonių šeimyna susėsdavo pažiūrėti kino filmų apie legendinį Europos krepšininką.
„Taip, iš tiesų žiūrėjome tuos filmus, o spoksodami juokėmės ir pokštavome, – neneigė D.Sabonis. – Tačiau tėčio veide tuo pat metu mačiau ir nostalgiją. Manau, kad jis ilgisi praeities dienų.“
D.Sabonis: „Tėčio veide mačiau nostalgiją. Manau, kad jis ilgisi praeities dienų.“
Lietuvos krepšininko atstovaujama „Bulldogs“ ekipa šiemet NCAA lygoje nukeliavo iki aštuntfinalio, tačiau jame nusileido Sirakūzų „Orange“ universitetui, kuriame kadaise žaidė Carmelo Anthony.
Nors šis sezonas iki paskutinės dvikovos buvo nuostabus, po nesėkmės „Kovo beprotybėje“ Gonzagos treneris suprato, kad kitąmet reikės ieškoti naujo pergalių recepto, nes D.Sabonis, kartu su kitu komandos lyderiu Kyle’u Wiltjeru, greičiausiai pravers NBA duris ir bandys sekti tėvo pramintu taku.
