Lietuvai kelią link pusfinalio užkirtusi Serbija ir vėl liko per žingsnį nuo pagrindinio trofėjaus.
Titulo prakeiksmas šiai šaliai tęsiasi jau 14 metų. Antrąja vieta serbai tenkinosi 2009-ųjų Europos pirmenybėse, 2014-ųjų metų pasaulio čempionate, 2016-ųjų metų Rio olimpinėse žaidynėse bei 2017-ųjų metų Senojo žemyno pirmenybėse.
Tik šį kartą daug vilčių prieš Azijoje vykusią pasaulio taurę Serbijos sirgaliai į savo nacionalinę komandą nedėjo, kadangi dėl įvairių priežasčių atsisakė žaisti būrys žvaigždžių – Nikola Jokičius, Vasilije Micičius, Nikola Kaliničius, Nemanja Nedovičius, Vladimiras Lučičius ir Bobanas Marjanovičius.
„Mes aikštelėje palikome širdį. Dabar jaučiamės išsekę emociškai, bet ne fiziškai, – 15min po rungtynių kalbėjo „Miami Heat“ žaidėjas Nikola Jovičius. – Antra vieta reiškia daug. Kiekvienas medalis mums yra labai svarbus. Esame maža šalis, kuri vertina kiekvieną laimėjimą. Turėjome šansą, kuriuo nepasinaudojome. Tikiuosi, kad tai padarysime kitame čempionate.“
„Vokietija – patyrusi komanda, subrendusi per eilę metų, – 15min po nesėkmės sakė Bogdanas Bogdanovičius. – Stebėjau jų žaidimą, žinau daugelį žaidėjų. Sunku žaisti prieš tokią komandą, bet viename mače mes turėjome gerą šansą. Sveikinimai Vokietijai. Puiki komanda, kuri laimėjo visas rungtynes, įveikusi ir labai stiprius varžovus. Jie nuoširdžiai nusipelnė titulo.“
-
Po pusfinalio – karštas konfliktas: serbų žurnalistas kibo į atlapus treneriui
-
Bronzą pasiekę kanadiečiai jau žvalgosi į Paryžių, blogiukas – į kritikus ir MVP šūksnius
-
Carmelo Anthony patarimo neišgirdę amerikiečiai: „Skauda, bet sugrįšime“
-
Pergalingą žygį vainikavo dramatišku triumfu finale: Vokietija – pasaulio krepšinio čempionė
„Vokietija atvyko su geriausia savo komanda ir žaidė puikų krepšinį. Vokietija parodė, koks geras krepšinis žaidžiamas Europoje. Jie nusipelnė aukso, – 15min sakė Nikola Milutinovas. – Turnyras mums buvo geras, bet be laimingos pabaigos. Deja. Dabar manęs laukia sudėtingas laikotarpis, nes finale negalėjau parodyti geriausios savo versijos. Turiu prisiimti dalį atsakomybės. Man liūdna, bet toks yra krepšinis.“
Pagrindinis Serbijos vidurio puolėjas per beveik 20 minučių pelnė vos 2 taškus, atkovojo 4 kamuolius, atliko 4 rezultatyvius perdavimus ir surinko 6 naudingumo balus.
2021-ųjų metų vasarą po nesėkmės Belgrade vykusioje olimpinėje atrankoje Igorį Kokoškovą pakeitė Svetislavas Pešičius. Tai – treneris, kuris ant aukščiausių pakylų yra atvedęs ir Jugoslaviją (2001 metų Europos čempionatas ir 2002 metų pasaulio pirmenybės), ir Vokietiją (1993 metų Europos čempionatas).
Jis pirmą kartą karjeroje rinktinių krepšinyje finalo mačą paliko nuleista galva.
Mačo pradžioje – Ognjeno Dobričiaus trauma, nesėkmingai nusileidus ant žemės. Serbija liko su dešimt sveikų žaidėjų, kadangi dar antrajame grupių etape iš rikiuotės iškrito Boriša Simaničius, kuriam po kontakto su varžovu net buvo pašalintas inkstas.
Serbijai šypsojosi sėkmė dvikovos starte, kai nuo lentos tritaškius smeigė tiek Bogdanas Bogdanovičius, tiek Nikola Jovičius.
Serbija puikiai atakavo iš toli (4/6 trit.) rungtynių starte, bet net du tolimi metimai į Vokietijos krepšį krito nuo lentos. Pirmasis sėkmę pasikinkė Bogdanas Bogdanovičius, antrasis – Nikola Jovičius per Johanneso Thiemanno rankas.
Komandos vedlys B.Bogdanovičius iki ilgosios pertraukos surinko 15 taškų, bet antroje mačo pusėje – vos 2 taškai.
„Šis finalas sirgaliams turėjo būti įdomesnis. Puikus turnyras. Galvoju, kad lygis pasaulio čempionate per tiek metų stipriai pakilo. Žaisti darosi vis sunkiau ir sunkiau. Lengvų rungtynių ir varžovų nebėra. Visi trokšta pergalių, siekia pakliūti į kitą etapą ar iškovoti medalį. FIBA turnyrai yra sunkūs“, – 2014-ųjų pasaulio taurės finalą su 2023-iųjų lygino B.Bogdanovičius.
Po dviejų kėlinių buvo lygybė švieslentėje 47:47.
Itin grubiu serbų žaidimu buvo paženklinta trečiojo kėlinio pradžia – griežti kirtimai per rankas, spyris vokiečių vedliui Dennisui Schroderiui į veidą.
Vis dėlto net ir toks žaidimas nesutrukdė vokiečiams bėgti į priekį ir 27-ąją susitikimo minutę Serbijos deficitas pasiekė dviženklę ribą 53:64. Šią atkarpą Vokietija susikrovė be savo žvaigždės Franzo Wagnerio, kuris komandos draugų spurtą stebėjo nuo suolo.
Viltį įžiebė atsarginis įžaidėjas Aleksa Avramovičius, ketvirtajame kėlinyje surinkęs net 18 iš 20 Serbijos taškų.
Serbija susitikimo pabaigoje galėjo išlyginti rezultatą, bet Marko Guduričius iš puikios situacijos šovė pro šalį. Dar po kelių akimirkų šis puolėjas padarė lemiamą klaidą, o po finalinio švilpuko – nėrė į neviltį.
„Turėjome 3 taškų deficitą ir kamuolį savo rankose. Susikūrėme gerą metimą iš krašto, deja, jis neįkrito. Toks yra krepšinis, – kalbėjo N.Milutinovas. – Mes didžiuojamės sidabru, nes niekas iš mūsų to nesitikėjo. Mes užkopėme iki finalo, kovėmės dėl aukso.. Džiaugiuosi dėl to. Manau, kad mūsų šalis mumis labai didžiuojasi, nes parodėme, kad ir netekę daug svarbių žaidėjų vis tiek esame puiki komanda. Mes kovėmės, nepasidavėme. Tai yra svarbu.“
„Jausmai yra dviprasmiški. Iškovojau pirmąjį medalį su rinktine, bet pralaimėjau finale. Visi norėjome aukso ir palikome aikštelėje viską, ką turėjome. Mums nepavyko. Esu tikras, kad sėkmė mums šypsosis ateityje“, – teigė N.Jovičius.
