21,3.
Tokiu taškų skirtumu savo varžovus Tokijuje vidutiniškai šluoja olimpinių žaidynių debiutantai slovėnai.
Daug problemų ketvirtfinalyje jiems nesukėlė ir Vokietijos krepšininkai.
Užsikūręs Maodo Lo trimis tritaškiais sunaikino slovėnų dviženklę persvarą antrajame kėlinyje ir netgi išvedė vokiečius į priekį, bet pirmavo jie tik keliasdešimt sekundžių.
Greitai olimpinių žaidynių debiutantai susigrąžino persvarą, o į priekį nurūko po ilgosios pertraukos, kai susikrovė ir nebepaleido dviženklės persvaros.
Slovėnų iš vėžių neišmušė net ir ankstyvas rungtynių startas – mačas prasidėjo 10 val. Japonijos (4 val. Lietuvos) laiku, o komandos strategas Aleksandras Sekuličius prieš susitikimą kalbėjo, kad pastarąjį kartą taip anksti jo auklėtiniai žaidė nebent mokyklos laikais.
„Eilinis antradienio rytas – patekome į olimpinių žaidynių pusfinalį, – jau po rungtynių švytėdamas iš laimės kalbėjo A.Sekuličius. – Buvo puikios, bet sunkios rungtynės. Turime atiduoti pagarbą Vokietijos komandai. Žinojome, kad nebus lengvos rungtynės – taip ir buvo. Bet mano žaidėjai atidavė savo širdis aikštėje, jie kraujavo dėl komandos. Didžiuojuosi, galėdamas treniruoti tokią komandą ir galėdamas būti tokios komandos dalimi.“
Eilinis antradienio rytas – patekome į olimpinių žaidynių pusfinalį.
Šį kartą Slovėnijos gretose pirmuoju smuiku griežė ne Luka Dončičius, o Zoranas Dragičius.
Jaunesnysis Gorano Dragičiaus brolis pirmajame kėlinyje užkūrė savo komandą pelnydamas 9 taškus, pataikė pirmuosius šešis savo metimus iš žaidimo, o galiausiai rungtynes užbaigė su 27 taškais – daugiausiai šią vasarą ir šiame susitikime.
„Puikiai pradėjome rungtynes, o aš esu laimingas galėdamas padėti šiai komandai. Žinome, kad turime Luką, bet gerai veikiame ir kaip komanda. Visi žino, ką turi daryti. Esame kaip šeima, mums patinka atstovauti Slovėnijai, o tą parodėme ir aikštėje“, – po pergalės sau laurų nesikabino 32-ejų slovėnas.
Nors nusileido Z.Dragičiui rezultatyvumu, Luka Dončičius taip pat buvo produktyvus bei vėl kėsinosi į trigubą dublį.
Šį kartą iki jo Lukai pritrūko dviejų atkovotų kamuolių – slovėnų žvaigždė užbaigė rungtynes su 20 taškų, 11 rezultatyvių perdavimų ir 8 sugriebtais kamuoliais.
Po mačo Z.Dragičius dar sykį atidavė duoklę ryškiausiai komandos asmenybei.
„Jis – komandos lyderis. Mes tai žinome ir tai priimame. Bet turime ir daugiau ginklų komandoje. Su juo žaisti lengva, nes jis pritraukia du tris žaidėjus prie savęs ir padaro mūsų gyvenimą lengvesnį. Mums svarbiausia priimti savo vaidmenis ir daryti tai, kas yra geriausia komandai“, – kalbėjo Z.Dragičius.
„Kai turi Luką, viskas lengva, – pridūrė slovėnų strategas A.Sekuličius. – Jis čia atvyko ne pasirodyti, jis atvyko, kad padėtų komandai. O mes turime pasinaudoti jo aikštėje kuriama magija. Jis priima savo vaidmenį, yra komandos lyderis, nuostabiai skaito žaidimą. Jis gali rasti sprendimus aikštėje nepaisant to, kokia gynyba prieš jį pastatoma. Mano darbas lengvas – turiu tiesiog išleisti jį į aikštę ir priimti tam tikrus pakeitimus.“
Mano darbas lengvas – turiu tiesiog išleisti jį į aikštę ir priimti tam tikrus pakeitimus.
Slovėnai tiek olimpinėje atrankoje Kaune, tiek žaidynėse Tokijuje stebina tuo, kaip puikiai suderintas yra jų žaidimo mechanizmas.
Nors komanda susirinko tik birželį, L.Dončičius joje žaidžia po ketverių metų pertraukos, o natūralizuotas amerikietis Mike'as Tobey pilietybę gavo tik likus kelioms savaitėms iki kelionės į Kauną, slovėnai žaidžia taip, lyg kartu būtų mažiausiai kelerius metus.
Tai įrodo įspūdingas slovėnų rezultatyvumas – vid. 105,8 taško per rungtynes, ir per rungtynes atliekami 22 rezultatyvūs perdavimai.
„Niekas neturi savo ego, niekas nežaidžia savanaudiškai, – slovėnų sėkmės receptą dėliojo A.Sekuličius. – Visi žaidėjai kiekvienose rungtynėse ir treniruotėje atiduoda savo širdis. Kiekvienas ieško geriausioje pozicijoje esančio žaidėjo. Šiandien daugiausia taškų pelnė Zoranas, kitose rungtynėse tai bus kitas žaidėjas. Smagu treniruoti tokią komandą.“
Istorinį žygį olimpinėse žaidynėse rengiantiems slovėnams gaila tik dėl vieno – Tokijuje vyraujant pandemijai, Saitamos arenos tribūnose nėra slovėnų sirgalių.
Bet slovėnai jaučia saviškių palaikymą iš namų – ko gero, didžioji dalis iš 2 mln. šalies gyventojų antradienį kėlėsi 3 val. ryto, kad išvystų savo komandos žaidimą ketvirtfinalyje.
„Mes labai didžiuojamės galėdami atstovauti savo šaliai olimpinėse. Manau, kad turime geriausius sirgalius pasaulyje. Jie mus seka visur, nors ir negali atvykti čia, tačiau palaiko mus 3 valandą nakties. Turbūt visa šalis žiūrėjo šias rungtynes, – kalbėjo A.Sekuličius. – Aš labai didžiuojuosi galėdamas būti šios istorijos dalimi. Žinau, kad jei ne pandemija, turėtume nuostabų palaikymą iš tribūnų. Man dėl to gaila, bet nepaisant to, jaučiame palaikymą iš namų.“
Turbūt visa šalis žiūrėjo šias rungtynes.
„Pritariu treneriui, – juokėsi Z.Dragičius. – Turime geriausius sirgalius, jie keliauja su mumis visur ir yra išprotėję dėl krepšinio. Gaila, kad jie negalėjo atvykti į Tokiją, bet žinome, kad jie mus palaiko ir esame laimingi, kad galime atstovauti Slovėnijai.“
Nors jau pateko į stipriausiųjų ketvertą, slovėnų darbas dar nebaigtas. Tam, kad parsivežtų medalius, jiems reikia dar bent vienos pergalės per likusias dvejas rungtynes.
Pirmą šansą užsitikrinti apdovanojimus slovėnai turės jau ketvirtadienį, kai pusfinalyje kausis prieš Prancūziją arba Italiją.
„Nesvarbu prieš ką žaisime, svarbiausia tinkamai pailsėti ir pasiruošti rungtynėms, – apie būsimas rungtynes kalbėjo slovėnų aukštaūgis Mike'as Tobey. – Tiek Prancūzija, tiek Italija yra puikios komandos, bet kito ir negalime tikėtis – juk čia olimpinės žaidynės.“