D.Dimavičiaus dienotvarkė PAR buvo įtempta. Durbane apsistojęs lietuvis kiekvieną pirmadienį maždaug 4 valandas automobiliu traukdavo į vis kitą miestą ir taip kiekvieną savaitę ten dalydavosi patirtimi su vietos jaunimu, žaidėjais, treneriais.
Laisvas dienas jis galėtų suskaičiuoti ant rankos pirštų, todėl kelionės įspūdžių išsamiam „Makaliaus“ straipsniui gal ir nepakaktų. Visą egzotiką jis stebėjo per automobilio langą.
Per savo karjerą Lietuvoje, Slovakijoje, Liuksemburge, Austrijoje, Portugalijoje, Čekijoje, Graikijoje žaidęs ir dar Japonijoje dirbęs krepšininkas jau buvo matęs visko. Bet iš PAR D.Dimavičius grįžo su įdomiais prisiminimais.
„Kultūra kaip kultūra, – sakė D.Dimavičius. – Labai dideli kontrastai tarp vargo ir prabangos. Ten nėra taip, kaip kitose Afrikose šalyse, kur nėra jokių įstatymų ir gali nutikti bet kas. PAR jie apsitvarkę, yra įstatymai. Tačiau tai vis tiek nevaldo kriminalo. Ten labai didelis nusikalstamumas.“
Prieš išvyką į PAR D.Dimavičius atsakingai rinko informaciją apie pietinį Afrikos regioną. Didelis nusikalstamumas jam nebuvo naujiena, todėl lietuvis vengė vienas vaikščioti po miestą.
„Turėjau asmeninį vairuotoją, kuris visada mane vežiodavo. Nešmirinėdavau gatvėse, todėl neteko patirti to nusikalstamumo. Bet prie kiekvieno šviesoforo stovėdavo elgetaujančių žmonių grupė. Maždaug dešimt žmonių prašydavo išmaldos. Važiuoji ir matai, kaip jie ten sėdi. Matėsi žemas gyvenimo lygys“, – pasakojo D.Dimavičius.
Kai Lietuvoje prasidėjo vasara, PAR tuo metu buvo ruduo. D.Dimavičių Durbane pasitiko lapus numetę medžiai.
Kita vertus, oro temperatūra laikėsi maždaug ties 20-25 laipsniais. Vandens temperatūra siekė maždaug 23-is. Vietinių nuostabai, D.Dimavičius lyg niekur nieko taškėsi Indijos vandenyno bangose.
Pavogė visus pasus, pinigus, korteles, telefonus. Turėjau problemų.
„Vietiniai žiūrėjo į mane ir stebėjosi. Bet pasakiau jiems, kad man ten kaip vasara“, – juokėsi D.Dimavičius.
Kita vertus, vandenynas treneriui paliko ir kartų prisiminimą. Specialistas ten buvo apšvarintas.
„Pavogė visus pasus, pinigus, korteles, telefonus. Turėjau problemų“, – surimtėja „Žalgirio“ treneris.
Specialistas liko tuščiomis, kai išėjo pasimaudyti. Kultūringos šeimos su mažu vaiku jis paprašė, kad pasaugotų jo daiktus.
Tačiau ilgapirščiai gudriai apšvarino Lietuvos trenerį.
„Labai gudriai ir labai greitai. Tie vagiukai priėjo prie šeimos ir trise ėmė kalbinti. Dar keturi, kol maudžiausi, švarino mano daiktus. Grįžtu ir jauna šeima man sako: labai atsiprašome, bet pasitikrinkite savo šortus. Mums atrodo, kad kažkas įvyko. Pasitikrinau ir... nieko nėra“, – kalbėjo D.Dimavičius.
Kadangi PAR nėra Lietuvos ambasados, pagalbos ranką jam ištiesė vengrai. Pagal Europos Sąjungos įstatymus, bet kuri ES ambasada gali išduoti laikiną kelionės dokumentą.
„Su juo ir grįžau namo“, – teigė D.Dimavičius.
Tačiau lietuvis namo grįžo laimingas.
„Tikrai nebuvo tokio jausmo, kad oi, greičiau sugrįžti. Aišku, gal tie trys mėnesiai nėra toks ilgas laikotarpis, kad pasiilgtum namų. Kita vertus, nebuvo ten taip blogai. Viskas ten labai gerai. Buvo įdomu dirbti“, – sakė D.Dimavičius.
Jis viliasi, kad „Žalgirio“ ir „Duzi Royals“ komandos bendradarbiavimas nenutrūks. D.Dimavičius PAR nuveikė daug, bet turi dar neužbaigtų darbų.
„Bendradarbiaudami pamatėme daug jų problemų, identifikavome jų krepšinio negalavimus. Su viskuo jie sutiko. Būtų labai gaila, jei projektas nutrūktų. Trys mėnesiai yra labai trumpas laikotarpis, kad jie galėtų tobulėti. Reikia tęsti programą, kad išvystume darbo vaisių“, – tikino D.Dimavičius.
TAIP PAT SKAITYKITE: Pirmoji D.Dimavičiaus pokalbio apie PAR krepšinio subtilybes dalis
