Ryškiais olimpinės atrankos favoritais laikyti lietuviai neatlaikė keliolikos tūkstančių puertorikiečių spaudimo ir subyrėjo prieš šeimininkų komandą 68:79.
Labai realu, kad antrą kartą be olimpinių žaidynių likusi Lietuva į naują etapą žengs jau su nauju treneriu.
Nuo 2021 m. rinktinėje dirbusio Kazio Maksvyčio sutartis galiojo tik iki šio olimpinio ciklo pabaigos.
Iš Darbėnų kilęs specialistas po trečios iš eilės nusivylimu pasibaigusios vasaros teigė turįs sprendimą dėl savo ateities, bet jo dar nepagarsino.
„Aš sprendimą jau turiu, bet pirma turiu tą sprendimą pasakyti federacijos vadovams. Savo sprendimą pirmiems pasakysiu federacijai, o ne jums (žurnalistams)“, – neprasitarė treneris.
47-erių stratego treniruojama Lietuvos rinktinė skaudžiai užbaigė jau trečią vasarą paeiliui.
2022 metais ji neperlipo Ispanijos barjero Europos čempionato aštuntfinalyje. Pernai atsimušė į Serbiją pasaulio pirmenybių ketvirtfinalyje, o vėliau dar sugėrė ir 35 taškų skirtumo smūgį iš Latvijos.
Šįkart mūsiškiai buvo laikomi favoritais sučiupti bilietą į Paryžių, bet jis atiteko pašėlusiai Puerto Riko rinktinei.
„Vertinant visą turnyrą, manau, kad sužaidėme vienas labai geras rungtynes. Šito neužtenka norint patekti į olimpiadą“, – konstatavo K.Maksvytis.
Nosį nukabinęs specialistas po galimai paskutinių savo rungtynių prie nacionalinės komandos vairo kalbėjo apie patirtą pralaimėjimą ir jo priežastis.
– Pirmavote 27:20 antrajame kėlinyje, bet tada įvyko lūžis, po kurio, atrodo, taip ir nebeatsigavote iki pat rungtynių pabaigos. Kas jį lėmė ir kodėl subyrėjote?
– Žiūrint į rungtynes, Puerto Rikas pelnė 79 taškus. Kaip tokiai puolimo komandai, tai nėra super daug. Bet patys labai mažai surinkome, žymiai mažiau nei mūsų vidurkiai. Ką jie padarė kitaip, nei tikėjomės> Manėm, jie dvigubins Domą, bet jie dvigubino Marių Grigonį. Labai spaudėsi baudos aikštelėje, kas eliminavo Grigonio ir Domo taškus ir mes nebesugebėjome adaptuotis, išnaudoti tų erdvių, kurias susikūrėme iš jų susispaudimo. Prametėme daug gerų metimų, o kartais ir patys sau trukdėme, neišlaikydami gero spacingo (išsidėstymo – aut. past.).
– Antroje pusėje prametėte daug gerų laisvų metimų. Ar tam yra paaiškinimas?
– Manau, kad ir nuovargis, rungtynių įtampa šiek tiek... Bandėme kabintis į rungtynes, buvome šalia jų, bet nepavyko.
– Du varžovų lyderiai Tremontas Watersas ir Jose Alvarado kartu pelnė 41 tašką. Kas prieš juos nepavyko?
– Pradžioje bandėme taikyti pasyvesnę gynybą, ypač pikenrolo situacijose. Metėm prieš juos savo geriausius gynybos žaidėjus, bet tai nepasiteisino. Bandėme agresyviau gintis prieš juos pikenrole, bet gavome nemažai taškų iš vienas prieš vieną situacijų. Bet labiausiai apmaudu dėl to, jog neatakavome jų taip, kaip norėjome.
– Rinktinės žaidėjai sakė, kad tai galbūt dar vienas įrodymas, jog nemokame žaisti įtemptų rungtynių. Ar sutinkate su ta mintimi ir kaip tai paaiškintumėte?
– Kažkiek supanikavome, palūžome. Tikrai sužaidėme ne pačias geriausias rungtynes, priėmėme ne pačius geriausius sprendimus.
– Per pirmus dvejus metus rinktinėje iš turnyrų iškritote pralaimėję elitinėms Ispanijos ir Serbijos komandoms. Šį kartą nusileidote Puerto Rikui. Ar tai skaudžiausia rungtynių baigtis jums?
– Visi skaudūs pralaimėjimai. Norėjome, kad būtų geriau, be abejo.
– Marius Grigonis daug kalbėjo apie Lietuvos krepšinio rinktinės krypties keitimą. Kokia jūsų nuomonė – ar reikėtų rinktinei iš esmės keisti savo braižą ir labiau derintis prie šiuolaikinių tendencijų?
– Nesuprantu, apie ką Marius kalbėjo, tai negaliu paaiškinti.
– Buvo daug diskusijų tarp žaidėjų, tarp trenerių. Kokių sprendimų pasigedote iš savo štabo ir žaidėjų?
– Pasigedome sprendimų, kaip atakuoti jų gynybą. Tie sprendimai buvo, bet buvo blogas išpildymas.
Sužaidėme vienas labai geras rungtynes. Šito neužtenka norint patekti į olimpiadą.
– Ar neatrodė, kad komanda vienu metu geriau žaidė be Domanto Sabonio ir ar nesinorėjo daugiau pabandyti penketą be jo?
– Kažkiek buvo, ypač pirmoje rungtynių pusėje, kai antras penketas išėjo į aikštę, neliko tokio dėmesio Mariui ir Domui – toks vaizdas, kad tada žaidėme geriau.
– Ar D.Sabonio traumuotos kojos būklė neblogėjo turnyro metu?
– Ne, jis ją prisižiūrėjo. Ji nėra ideali, bet jis pilnai dalyvavo treniruotėse ir rungtynėse.
– Kiek tai buvo sunkus turnyras D.Saboniui tiek psichologiškai, tiek fiziškai?
– Reikėtų Domo klausti. Reikia džiaugtis, kad jis atvažiuoja su nepilnai išgydyta koja ir žaidžia už Lietuvą.
– Tai antras kartas iš eilės, kai Lietuvos rinktinė praleis olimpines žaidynes. Kokio dydžio tai smūgis šaliai, kuri iki tol žaidė septyneriose iš eilės žaidynėse?
– Didžiulis. Pamenu, kai buvo praėjusios olimpinės žaidynės, man be Lietuvos rinktinės krepšinio turnyre jos atrodė nepilnavertės. Tas pats atsitiko ir šįkart.
