Puerto Rikas teisiškai nėra valstybė.
Penkiskart už Lietuvą mažesnė sala turi unikalų statusą. Tai – neinkorporuota JAV teritorija, kurią turtingiausia pasaulio valstybė valdo nuo 1898 metų.
Puerto Rikas turi savo gubernatorių, įstatymų leidžiamąją valdžią ir teisinę sistemą, bet JAV kontroliuoja Puerto Riko karinę ir užsienio politiką.
Dar nuo 1917 metų Puerto Rike gimę asmenys įgyja JAV pilietybę.
Puertorikiečiai turi tam tikrų privilegijų ir atsakomybių, kurias gauna ir 50-ties JAV valstijų piliečiai. Pavyzdžiui, jie gali laisvai judėti visoje JAV teritorijoje, bet turi mokėti sveikatos, socialinės apsaugos, muitinių mokesčius. 2022-aisiais Puerto Rikas į bendrą JAV biudžetą sunešė 4,8 mlrd. JAV dolerių.
Vis dėlto puertorikiečiai negali dalyvauti JAV prezidento rinkimuose, jiems nereikia mokėti ir federalinio mokesčio, kurį moka 50-ties JAV valstijų gyventojai.
Daug kas Puerto Riką net vadina „seniausia pasaulio kolonija“. Bet vaduotis iš šio statuso puertorikiečiai neskuba.
Nors jautė Amerikos priespaudą prieš kelis dešimtmečius, kai šimtai tūkstančių salos gyventojų dėl geresnio būvio paliko savo gimtinę ir kėlėsi į žemyninę JAV teritoriją, pastaruoju metu Puerto Rikas klesti.
Savo bendruoju vidaus produktu (BVP) vienam asmeniui Puerto Rikas lenkia Lietuvą, Latviją, Estiją ir dar 12 Europos Sąjungos valstybių.
Sala gauna didžiules investicijas iš JAV, o pastaraisiais dešimtmečiais tai tapo viena pagrindinių amerikiečių poilsio krypčių. Skaičiuojama, kad per metus Puerto Riką aplanko apie 5 mln. amerikiečių iš žemyninės šalies dalies.
Vis daugiau puertorikiečių pramoksta ir anglų kalbą. Saloje oficialios yra ispanų ir anglų kalbos, tačiau kasdieniame gyvenime kur kas lengviau susišnekėti ispaniškai.
Vis dėlto bent jau sostinėje San Chuane beveik nebeliko vietų, kur negalėtum susikalbėti ir anglų kalba. Vietiniai teigia, kad ypač gerai angliškai pramoksta jaunoji karta, dažnai identifikuojanti save dvigubai – ir kaip Puerto Riko, ir kaip JAV piliečius.
Dvigubai save identifikuoti jie gali ir sporte.
