Olimpinė Kazio Maksvyčio vyrų svajonė užgeso lemiamoje kovoje dėl bilieto į Paryžių.
San Chuane vykusios atrankos finale Lietuvos rinktinė 68:79 (19:19, 16:20, 15:23, 18:17) krito prieš Puerto Riką, kuris į olimpines žaidynes sugrįžo po 20 metų pertraukos.
Pastarąjį kartą pagrindiniame sporto renginyje mūsų šalies krepšinio rinktinė varžėsi 2016-aisiais metais Rio.
„Vieni verkia iš džiaugsmo, kiti – iš skausmo, – 15min po pralaimėjimo sakė vyriausias komandos žaidėjas Mindaugas Kuzminskas. – Nieko negalime kaltinti – patys nesusimetėme savo metimų, neapsigynėme, nenukritome ties „50 prieš 50“ kamuoliais. Visos rungtynės buvo prastos. Dar kartą įsitikinome, kad nemokame žaisti lemiamų rungtynių, nes finale ir vėl nesužaidėme. Galime žiūrėti gal penkerius metus atgal – ateina lemiamos kovos ir mes suskystame, neįmetame laisvi. Galbūt trūksta charakterio.“
-
„Turi būti pirmas kartas“: olimpinį kvapą uodžiantys puertorikiečiai žvangina ginklais
-
Teks saugoti užnugarį: prieš lietuvius – kultinis herojus su užpatentuotu judesiu
-
Be Paryžiaus: Lietuvos rinktinės olimpinė svajonė liko Puerto Rike
-
K.Maksvytis po sudegusios olimpinės vilties: „Sprendimą dėl savo ateities jau turiu“
Vos dieną prieš Lietuvos komanda sužaidė geriausią mačą šią vasarą, kai pusfinalyje 88:64 perlipo Gianmarco Pozzecco vadovaujamą Italiją.
„Nuoširdžiai nežinau, kas mus išmušė iš vėžių, bet nuo rungtynių starto mes visur vėlavome pusę sekundės. Jei reikėjo mesti – nemetėme, jei reikėjo atlikti perdavimą – neatlikome. Buvome visiškai išsimušę, buvome priešinga komanda nei vakar. Nors praėjo tik 24 valandos, mes žaidėme visiškai kitokį krepšinį“, – sakė M.Kuzminskas.
„Neatlaikėme fiziškumo, neišpildėme derinių, daug improvizavome. Per vėlai ateidavome į ataką, tad mus priversdavo mesti neparuoštą metimą. Penki prieš penkis pirmoje pusėje gynėmės gerai, bet jie sumetė daug lengvų taškų ir turėjo daug greitų atakų. Šiandien vienareikšmiškai netenkino puolimas“, – 15min sakė Edgaras Ulanovas.
K.Maksvyčio auklėtiniai keletą kartų dvikovos metu sugėrė sėkmingas dviženkles puertorikiečių atkarpas. Lietuviai prakalbo ir apie vietinių sirgalių faktorių.
„Jie tuo naudojosi, viskas buvo aišku. Pasidarė pranašumą, pradėjo mėtyti sunkius metimus, ką tokios komandos natūraliai daro. Manau, kad neatlaikėme fiziškumo ir nesuvaldėme emocijų, kaip turėjome suvaldyti“, – sakė E.Ulanovas.
„Žinojome, kad tai emocijomis paremta komanda, bet to nesukontroliavome, – sakė M.Kuzminskas. – Jie įmetė trajakus, neapsigynėme. Nėra ko kaltinti, tik save. Šiandien kertinis faktorius – visi pralaimėti „50 prieš 50“ kamuoliai. Atrodo, kad apsiginame ir turime bėgti į greitą, bet tuomet jie pasiimdavo kamuolį – bam, perdavimas ir tritaškis. Tokie epizodai smogia dvigubai. Turėjome septynių taškelių pranašumą, galėjome nulaužti rungtynes, bet su tokiais prarastais mūsų kamuoliais jie sugrįžo.“
Nors mūsiškiai turėjo pranašumą po krepšiu, bet žaidimas baudos aikštelėje dažniausiai baigdavosi klaidomis dėl dvigubos Puerto Riko gynybos.
Lietuviai nesėkme pažymėtose rungtynėse realizavo vos 6 tritaškius iš 28 (21,4 proc.).
„Manau, kad matėte ir patys, kad buvo tikrai daug neparuoštų metimų. Vienas dalykas yra daug mesti, kitas – ar tie metimai yra paruošti? Tai labai daug ką pasako, kodėl mes pralaimėjome“, – sakė E.Ulanovas.
„Tai buvo savotiškas Puerto Riko komandos planas – rizikuoti ties mūsų metimais, nes turėjome po krepšiu didelę persvarą. Nesusimetėme visi laisvi. Dabar į veidrodį reikia pažiūrėti visiems – pradedant manimi, baigiant kitais. Treneriai už mus neįmes, treneriai už mus neapsigins, treneriai nenukris ant kamuolio“, – sakė M.Kuzminskas.
Antroje rungtynių dalyje, kai šeimininkų pranašumas ėmė augti, o K.Maksvyčio auklėtiniai vis sunkiau rado kelią link Puerto Riko krepšio, Lietuvos komandoje atsirado panika, žvilgsniai vienų į kitus.
„Tas ir yra skaudžiausia, kad pasidavėme per anksti“, – sakė M.Kuzminskas.
„Sunku kalbėti už kitus, bet nemanau, kad per anksti pasidavėme, – mintimis dalijosi E.Ulanovas. – Aš turėjau vilties ilgą laiką ketvirtajame kėlinyje, kad galime sugrįžti. Turėjome daug kur rizikuoti, nes varžovai turėjo pranašumą. Turėjome eiti į pagalbas, turėjome prisiimti rizikas, bet jie mus nubaudė tolimais metimais. Turėjome geriau eiti puolime, kaip ir sakiau, ypač pirmoje pusėje, ir kontroliuoti ritmą patys, o ne leisti jiems vadovauti aikštelėje.“
Marius Grigonis finalo išvakarėse sakė, kad kovoje dėl bilieto išvysime dviejų skirtingų stilių akistatą – modernų Puerto Riko bei senamadišką Lietuvos.
Vis dėlto kitais epitetais po nesėkmės žarstėsi M.Kuzminskas ir E.Ulanovas.
„Šiandien laimėjo laukinis krepšinis“, – rėžė Kuzia.
„Jeigu vadinsime modernesnį krepšinį fiziškesniu, tuomet sutinku“, – sakė M.Kuzminskas.
Abu žaidėjai neturėjo atsakymų dėl ateities rinktinėje.
„Galiu kalbėti daug ką – tai ne nuo manęs vieno priklauso. Visko gali būti, galbūt su šiais marškinėliais buvau paskutinį kartą“, – sakė M.Kuzminskas.
„Dabar tikrai nepasakysiu būdamas tokios būsenos po tokio pralaimėjimo, – sakė E.Ulanovas. – Minčių sukasi daug, nežinau, ar dabar turiu apie tai galvoti.“
