29-erių metų 196 cm ūgio krepšininkas jau nuo pirmųjų dienų mokykloje, raginamas tėčio – buvusio krepšininko ir trenerio Gintaro Pociaus, stengėsi suderinti mokslus bei krepšinio treniruotes. M.Pocius prisimena, jog iš pradžių ankstyvos treniruotės krepšininkui susižavėjimo nekėlė.
„Mano diena mokykloje prasidėdavo labai anksti. Tėtis už ausų tempdavo į krepšinio aikštelę, dar prieš prasidedant pamokoms. Eidavau dažnai susiraukęs. Su tėčiu pasitreniruodavome, pamėtydavome. Tada jau eidavau į mokyklą, aišku, mėtydavau ir ten – iš salės tiesiai į pamokas. Po pamokų, kiek spėdavau, darydavau namų darbus, o po treniruotės būdavau labai pavargęs ir eidavau iškart miegoti“, – apie savo įprastinę dieną mokykloje Vilniuje pasakojo M.Pocius.
Krepšininko dienos mokykloje slinko įprasta rutina. Tiesa, vienas nutikimas dar šeštoje klasėje grasino užkirsti kelią M.Pociui į krepšininko karjerą. Darbų pamokos metu, dirbant su frezavimo staklėmis, M.Pociaus darbinę pirštinę įtraukė aparatas bei stipriai sužalojo kairės rankos pirštą.
„Buvo skaudu, aišku, pradžioje pirmas kilęs klausimas – ar galėsiu toliau žaisti krepšinį. Kaip bebūtų, viskas susiklostė gerai. Žinoma, labai ilgai kompleksavau dėl šito dalyko. Stengiausi slėpti ranką ir buvo kažkaip keista. Kaip bebūtų, su laiku pripratau ir susigyvenau“, – atvirai apie nelaimingo incidento pasekmes kalbėjo M.Pocius.
Kaip vėliau paaiškėjo, jokios negandos neužkirto žalgiriečiui siekti savo svajonės. Vienuoliktoje klasėje krepšininkas pakėlė sparnus į JAV, kur pradėjo mokytis privačioje Niu Hampšyro valstijoje įsikūrusioje Holdernesso mokykloje. M.Pocius tikina, jog išvykęs už Atlanto pateko į puikią mokymosi įstaigą.
„Mane pasitiko geros sąlygos – mokiausi privačioje mokykloje, kurioje ir gyvenau. Kiek žinau tai buvo ir gana brangi mokykla, nors pats gaudavau stipendiją. Ten dirbo ir geras krepšinio treneris, kuris mane prižiūrėjo, su kuriuo ir dabar palaikome santykius. Kiekviena diena šioje mokykloje buvo „wow, kaip čia nerealu“, – apie patirtį Holdernesso mokykloje kalbėjo žaidėjas.
Panėręs į mokslus bei nuolatines krepšinio treniruotes M.Pocius neturėjo laiko išdaigoms mokykloje. Tiesa, krepšininkui kartą kojos vos nepakišo per didelis noras tobulėti krepšinio aikštelėje. Bėdos būta nemažos – M.Pocius tik per plauką išvengė pašalinimo iš mokyklos dėl iš pažiūros kurioziško incidento.
„Vakarais mokykloje valandą ar dvi turėdavome paskirti namų darbams ir likti savo kambariuose. Na, o aš buvau susiorganizavęs nuo krepšinio salės papildomą raktą ir kartą nusprendžiau tyliai išeiti ir nueiti į salę pamėtyti. Tiesa, netyčia mane užklupo vienas mokytojas ir kitą dieną jau buvau pas direktorių. Gavau papeikimą ir manęs vos neišvarė iš mokyklos. Buvau labai susinervinęs. Atrodė, kad atvažiavau čia žaisti krepšinio ir už tai, kad treniravausi papildomai, mane norėjo išvaryti“, – apie laimingai pasibaigusį nuotykį kalbėjo M.Pocius.