Slovėnija – didžiausia Tokijo olimpinių žaidynių krepšinio turnyro pelenė, vos neužlipusi ant prizininkų pakylos. Bet darbas nebuvo nuveiktas iki galo, o širdyje 2 milijonus gyventojų turinčioje šalyje turėtų likti kartėlis.
Luka Dončičius su kompanija be vargo pervažiavo olimpinę atranką Kaune, keturiomis pergalėmis pradėjo ir žygį Tokijuje bei buvo per vieną metimą nuo finalo.
22-ejų metų „Dallas Mavericks“ žvaigždė lemiamoje atakoje pusfinalyje išsikeitė prieš Prancūzijos bokštą Rudy Gobertą, netoliese matė ir tykojantį Nicolas Batumą, tad nusprendė atlikti perdavimą komandos draugui Klemenui Prepeličiui.
Nors gynėjas atsidūrė vienas prieš krepšį, viltis išplėšti pergalę užgesino herojiškas puikiai situaciją perskaičiusio N.Batumo blokas.
„Jei Lukai duotume antrą kartą priimti sprendimą, jis darytų tą patį, – „PIKENROLAS“ laidoje sakė krepšininkas Laimonas Kisielius. – Jei ne Nicolas Batumo atletiškumas, būtume turėję kitokį finalą. Ir Luka nėra toks žaidėjas, kuris atliktų herojišką metimą. Nicolas Batumas buvo šalia, reikėtų mesti metimą su atšokimu atgal, po dar dviejų žingsnių nuo Rudy Goberto. Manau, kad buvo priimtas geras sprendimas, tiesiog pasitaikė geresnė gynyba.“
„Aš gal būčiau atlikęs perdavimą, bet nesu Luka Dončičius, – juokdamasis „PIKENROLAS“ laidoje sakė Linas Kleiza. – Kobe būtų ėmęs tą metimą. Michaelas Jordanas irgi. Su visu spaudimu, talentu, kurį turi, nėra šansų, jog jie nebūtų metę patys. LeBronas kartais būna kritikuojamas, kad nusimeta kamuolį. Bet turi būti žudikas, turi ištempti komandą. Buvo jau parašyta istorija, kad užgimė naujas Dievas pasaulyje, bet bam ir Luka nusimetė kamuolį Prepeličiui, kuris gauna stogą mesdamas iš po krepšio. Jis nėra to lygio žaidėjas, kaip Dončičius. Tokia atsakomybė, įsivaizduoju, kad pamatęs laisvą krepšį jis ėmė visas virpėti. Sprendimas gal ir geras, bet Luka turėjo mesti tą metimą. Jis turėjo nuspręsti galutinį likimą.“
Slovėnija kovoje dėl bilieto į olimpinį finalą krito 89:90. Trečią olimpinių žaidynių istorijoje trigubą dublį atlikęs Luka Dončičius kaltino teisėjus, o po dviejų parų turėjo žaisti mačą dėl bronzos apdovanojimų prieš Australiją.
Linas Kleiza yra buvęs abiejose barikadų pusėse. Ir kai pats turėjo staigiai išgyventi nesėkmę ir eiti kautis dėl medalių, ir kai varžovai kovoje dėl pasaulio pirmenybių trečios vietos pasitaikė psichologiškai sugniuždyti.
„Žiauriai sunku atsigauti po tokio pralaimėjimo, – pasakojo L.Kleiza. – Mums tas pats nutiko 2008-aisiais Pekine. Pralaimėjome ispanams, norėjome ir bandėme prisikelti, bet pralaimėjimą priėmėme sunkiai. Ir aš gavau traumą. Ėjome laimėti prieš Argentiną, bet kažko trūko. Tačiau 2010-aisiais buvo kita istorija. Pusfinalyje žaidėme prieš JAV, prieš kuriuos žaisdamas nesitiki laimėti. Daryk, ką nori, pralaimi ir nesi nusivylęs. O serbai pralaimėjo prieš Turkiją, kai pabaigoje turkas užmynė liniją. Serbai žaidė jau kitą dieną, jautėsi, kad psichologiškai buvo išsunkti. Šiuo atveju australai jautėsi geriau už slovėnus. Jie pabandė prieš JAV, nepavyko ir užsivedę ėjo žaisti dėl bronzos. Slovėnai skaudžiai pralaimėjo, visos ašaros.. Jie tikėjosi mažiausiai žaisti dėl antros vietos. Buvo geros formos. Bet toks pralaimėjimas davė per galvą, o australai mažajame finale žaidė nuostabiai.“
Jau nuo rungtynių su Australija pradžios slovėnai sunkiai tvardėsi su emocijomis, skirdami daug laiko ir energijos ginčams su teisėjais.
Karas su arbitrais virto lengvais varžovų taškais, o vėliau – ir keletas techninių pražangų. Ir viskas prasidėjo nuo perdėtų Luka Dončičiaus reakcijų ir nepasitenkinimo, paskui kurį pasekė ir likę Slovėnijos krepšininkai.
„Jam reikia tai ištaisyti. Luka daug techninių gauna ir NBA, vienas pirmųjų pagal šį rodiklį. Aš ir turėdavau problemų su teisėjais. Kai tu pastoviai įsiveli ginčytis su arbitrais, tave išmuša iš vėžių, atsiranda nervingumas ir daug blogų sprendimų. Jau nuo mačo starto matėsi, kokie nervingi yra slovėnai. Luka po pusfinalio kalbėjo apie FIBA pergalę, o kovoje dėl trečios vietos iškart šoko ant teisėjų“, – sakė L.Kleiza.
„Komandos draugai į Luką žiūri kaip į lydinčio žmogaus pavyzdį. Nervingumas atsiranda ir iš didelio nuovargio. Kai neturi jėgų, pradedi apeliuoti į teisėjus. Prasideda pasitaupymas ir ieškojimas kitų kaltės savo klaidų daryme. Slovėnams tai labai stipriai atsiliepė“, – pritarė L.Kisielius.
Pagal technines pražangas L.Dončičius praėjusiame NBA sezone buvo antras (17), prieš metus – septintas (13).
Valdytis nebesugebėję slovėnai prasileido 42 australo Patty Millso taškus ir pirmąjį tarptautinį medalį iškovojusiems varžovams nusileido 93:107.
„Nesvarbu, kad jam 22-eji metai, jis yra vienas iš dviejų geriausių krepšininkų pasaulyje. Kiti reikalavimai. Atvedė iki ketvertuko, bet kai esi toks žaidėjas, negali taip elgtis. Jie galėjo laimėti sidabrą. Viską nurašome, kad jaunas, bet jis neatliko darbo iki galo, – kalbėjo L.Kleiza. – Nežinau priežasčių. Ar pavargęs, ar ne. Kaip matėme iš nuotraukų, slovėnai turėjo gerą laiką. Mes su rinktine atvažiuodavome ir visi šventimai būdavo prieš pasiruošimą, į treniruočių stovyklos pabaigą viskas nurimdavo ir nieko nedarydavome. Viso turnyro metu būdavome užsirakinę. Griežtos taisyklės. O tik po to galėdavome atsipalaiduoti. Slovėnams pradžioje toks atsipalaidavimas veikė, bet jie naudojo mažą rotaciją žaidėjų, kuri vėliau pavargo. Dabartinėse olimpinėse žaidynėse viskas sprendėsi per pora taškų, tad užklasinė veikla tikrai nepadeda.“
Turnyrą Luka Dončičius užbaigė būdamas efektyviausiu krepšininku.
Jis vidutiniškai rinko po 23,8 taško (60,8 proc. dvit., 30,4 proc. trit., 71,4 proc. baud.), 9,7 atkovoto kamuolio, 9,5 rezultatyvaus perdavimo, 1,2 perimto kamuolio, blokuotą metimą, 4,2 klaidos ir 29,2 naudingumo balo.
Geriausi krepšininkai Lietuvos istorijoje, ilgamečiai rinktinės vedliai, kurie jautė ir didžiulę aistrą žaidimui, kaip Arvydas Sabonis, Šarūnas Jasikevičius ar Linas Kleiza, irgi pasižymėdavo dideliais emocijų protrūkiais ir dažnais ginčais su arbitrais.
Galime prisiminti Sabo viražus 1995-ųjų metų Europos čempionato finale ar paskutiniame karjeros sezone Eurolygoje, kai Kauno „Žalgirio“ centras jautriai reaguodavo į vos ne kiekvieną teisėjų švilpuką.
„Negali imti ir paslėpti emocijų. Šie trys žaidėjai buvo emocingi, bet jie buvo ir lyderiai, kurie imdavosi atsakomybės. Gali pralakstyti 30 minučių neturėdamas kamuolio, bet kai visas žaidimas sukasi aplink tave, smegeninė turi būti sukonfigūruota taip, jog komanda veiktų sėkmingai, – dėstė L.Kisielius. – Kitų žaidėjų galva tiek nėra užkrauta, jie tiesiog atlieka savo vaidmenį. Šių žaidėjų galvos apkrautos, jie turi turėti atitinkamą lyderio charakterį.“
Ar Luka Dončičius gali pasikeisti?
„Tai yra sunku padaryti. Bet Luka iki to nueis, kai gaus visišką teisėjų pagarbą. Kai žaisdavau prieš Kobe Bryantą, jis ant teisėjų varydavo visokiausiais žodžiais. Kai yra teisėjų pagarba, jis išsireikalaudavo pražangų. Jei kažką panašaus pasakyčiau aš, išvarytų iškart iš aikštelės. Tai nėra tik NBA dalykai, taip pat yra ir Europoje, kurioje irgi reikia mokėti prieiti prie teisėjų. Dauguma NBA žvaigždžių turi būti neliečiamos“, – sakė L.Kleiza.
Aštriomis reakcijomis į arbitrų darbą bei emocijų uraganu pasižymėdavo ir „PIKENROLO“ laidos dalyvis Linas Kleiza.
„Nežinau, turbūt vienas tų esu aš, – apie didžiausius per karjerą sutiktus verksnius kalbėjo buvęs krepšininkas. – Priekaištaudavau teisėjams daug, o jie ant manęs labai pyko, ypač kai žaidžiau Europoje. NBA irgi trečiąjį sezoną buvau labai įsivažiavęs. George'as Karlas atėjo ir sako, kad skambina dėl manęs iš NBA biuro. Vaidmens žaidėjas, o turi 15 techninių pražangų. Gal tu nusiramink? Pamenu, jog einame po rungtynių, teisėjas juokiasi, o aš klausiu, ko jis žvengia. Dar kažką jam leptelėjau. Kitą dieną skambina – 25 tūkst. dolerių bauda. Techninės pražangos pas mane greitai susikaupė.“
Trečiajame karjeros NBA sezone lietuvis 10 kartų buvo nubaustas technine pražanga, pagal šį rodiklį į priekį lygoje užleidęs vos 11 žaidėjų.
L.Kleiza ne kartą buvo perdegęs ir Graikijos derbiuose tarp Atėnų „Panathinaikos“ ir Pirėjo „Olympiakos“ klubų.
„Bet ten švilpdavo labai blogai. Neįmanoma neperdegti. Buvo labai blogai“, – prisiminė L.Kleiza.
Paskutinė L.Kleizos ir teisėjų sankirta – 2017-ųjų spalį, kai po rungtynių Vilniuje tarp „Ryto“ ir Kauno „Žalgirio“ įtūžęs tuometis sostinės klubo sporto vadovas nuėjo pas teisėjus į kambarį, o ši istorija stipriai nuvilnijo žiniasklaidoje.
„Užėjau ir pasakiau, o išsipūtė didelis burbulas. Žinoma, nereikėjo to daryti. Pasikarščiavau. Atrodė labai blogai. Bet nebuvo ten gąsdinančios situacijos. Visada reikia ką nors apkaltinti, o aš pasakiau tik pora žodžių. Viskas labai išsirutuliojo, kad spardžiau duris ir mušiau teisėjus, – juokdamasis pasakojo L.Kleiza. – Aš užjaučiu teisėjus, nes jie niekada niekam neįtiks. Ši duona yra be proto sunki. Pagarba jiems.“
Visa 15min laida „PIKENROLAS“:
