Buvęs profesionalus krepšininkas ir kol kas vienintelis norvegas žaidęs NBA lankėsi Kauno „Žalgirio“ arenoje per Eurolygos rungtynes. Pirmąjį sykį po karjeros baigimo gyvai stebėjęs žalgiriečių rungtynes T.Brynas apsilankė ir „Žalgiris TV“ studijoje bei dalinosi savo įspūdžiais laidoje #ŽaliaBalta.
„Buvo šiokio tokio kultūrinio šoko buvo, bet tai buvo maloni patirtis, – apie atvykimą į Lietuvą 1995 metais kalbėjo T.Brynas. – Iš pradžių, dvejojau dėl galimybės žaisti Lietuvoje. Turėjau pasiūlymų iš kitų valstybių klubų. Tiesa, kalbėjausi su Rimu Kurtinaičiu, kuris žaidė Madrido „Real“, o aš gyniau Madrido „Estuadiantes“ garbę. Kalbėjausi ir su savo agentu, kuris pasakė, jog ir R.Kurtinaitis grįžta rungtyniauti į Lietuvą. Pagalvojau, kad tai bus neblogas iššūkis ir smagi patirtis žaisti Lietuvoje. Žinojau, kad Lietuvoje krepšinis yra giliai įleidęs šaknis, todėl dabar esu labai laimingas, pasinaudojęs šia galimybe.“
Po laimėto čempionų titulo į komandos rūbinę užsuko policijos vadovas ir pasakė, kad visą savaitę mums leidžiama daryti, ką tik norime.
Atvykęs į Lietuvą aukštaūgis norvegas dėl savo atviro būdo ir draugiško buvo pamiltas vietinių. Noriai bendravęs su krepšinio gerbėjais ir kauniečiais krepšininkas įsiveldavo ir į komiškas situacijas. Vieną jų, #ŽalitaBalta pašnekovas gerai atsimena.
„Vienas iš kaimynų, kuris gyveno mano name, gana akivaizdžiai rodė ženklus, jog turi problemų su alkoholiu. Jis nuolat prašydavo vieno ar dviejų dolerių norėdamas išgerti „penkiasdešimt gramų“ ar „šimtą gramų“. Nuolat pajuokaujame apie tai“, – šypsojosi buvęs krepšininkas.
T.Brynas 1995-1996 m. Lietuvos krepšinio lygos (LKL) sezone buvo vienas iš dviejų komandoje po 30 minučių žaidžiančių krepšininkų kartu su dabartiniu Kauno „Žalgirio“ trenerių štabo nariu Dariumi Maskoliūnu. 206 cm ūgio vidurio puolėjas rinkdavo po 10,6 taško ir atkovodavo po 9,8 kamuolio.
Norvegas prisimena šiltą komandos atmosferą, tačiau vertindamas prabėgusį sezoną Kaune gailisi vieno – nelikęs Kaune rungtyniauti ir toliau.
„Tuometiniai komandos draugai padėjo man įsilieti į komandą ir rūpinosi manimi. Jaučiausi Kaune kaip namuose. Kaip ir minėjau viename iš ankstesnių interviu, kuriuos esu davęs Lietuvoje, tikriausiai padariau klaidą po sezono Kaune išvykdamas rungtyniauti į Prancūziją. Žaisdamas Kaune turėjau puikų sezoną ir susiradau nemažai draugų. Taip pat labai smagu būti „Žalgirio“ istorijos dalimi“, – teigė T.Brynas.
Prieš dvidešimt metų „Žalgirio“ ir „Lietuvos ryto“ priešprieša aikštėje Lietuvos krepšinyje dar neegzistavo, tačiau daugkartinis LKL čempionų klubas turėjo kitą nuolatinį varžovą – Kauno „Atletą“. 1995-1996 m. sezone „Atletas“, kurį tuomet treniravo Vladas Garastas, ir kuriam tuomet atstovavo tokie žaidėjai kaip Žydrūnas Ilgauskas, Tomas Pačėsas ar Saulius Štombergas, rimtai kėsinosi į LKL čempionų titulą. „Atletas“ finalo serijoje prieš „Žalgirį“ iki trijų pergalių pirmavo 2:0 ir atrodė, kad žalgiriečiai gali būti nukarūnuoti.
„Reguliariajame sezone nė sykio neįveikėme „Atleto“, – dvikovas su „Atletu“ prisiminė T.Brynas. – Iš viso jiems pralaimėjome šešerias rungtynes iš eilės – reguliariajame sezone ir draugiškose prieš sezoną. Be to, jiems pralaimėjome ir dvejas pirmąsias finalo serijos rungtynes. Žinau, kad komandos vadovybė ir treneriai buvo sunerimę dėl mano žaidimo. Buvau „iškviestas ant kilimėlio“, – prisiminė buvęs žalgirietis.
Gauto „iškvietimo“ priežastis – prasti norvego rezultatai pirmose dvejose finalo rungtynėse – atitinkamai 5 ir 8 taškai. Tiesa, kaip viską atsimena pats T.Brynas, pokalbis su vadovybe ir treneriais davė rezultatų ne tik pačiam žaidėjui, bet ir visai komandai. Norvegas per kitas trejas rungtynes vidutiniškai rinko po 14 taškų ir atkovodavo po 13 kamuolių, o „Žalgiris“ seriją užbaigė laimėdamas rezultatu 3:2.
„Vakarėlis truko kelias dienas, – apie tai, kas vyko po penktųjų finalo serijos juokdamasis pasakojo T.Brynas. – Jeigu neklystų, po laimėto čempionų titulo į komandos rūbinę užsuko policijos vadovas ir pasakė, kad visą savaitę mums leidžiama daryti, ką tik norime. Bent jau man taip buvo išversta.“
