Meksikos, Dramblio Kaulo Kranto ir Italijos barjerus peršokę mūsiškiai buvo per žingsnį nuo Paryžiaus olimpinių žaidynių ir jau galėjo svajoti apie dvikovas su JAV svajonių komanda ar Serbija su Nikola Jokičiumi priešakyje.
Bet vietoj to, lietuviams teks per televiziją stebėti, kaip 12 stipriausių pasaulio komandų aiškinasi santykius Prancūzijoje.
68:79 – šie skaičiai nuguls į juodus Lietuvos krepšinio archyvus, o Puerto Rikas taps dar vienu tamsiai nudažytu jos puslapiu.
„Pralaimėjome prieš geriau pasiruošusią komandą. Nėra ką daug sakyti. Kiek aš esu rinktinėje, pralaimime daug. Keičiame trenerius, bet gal reiktų žaidėjus keisti? Prastai“, – trumpai ir liūdnai konstatavo Marius Grigonis.
Jis buvo sunkiai sustabdomas per pirmus tris mačus San Chuane, kai rinko net po 20,7 taško ir 19,3 naudingumo balo. Bet paskutinėse ir svarbiausiose rungtynėse M.Grigonis pataikė tik 3 metimus iš 11, pelnė tik 8 taškus, nors ir bandė rinktinę traukti kitais būdais – atkovojo 7 kamuolius ir atliko 6 rezultatyvius perdavimus.
Jau šeštą kartą liūdna nata vasarą su nacionaline rinktine užbaigęs 30-metis kaunietis po nesėkmės prieš Puerto Riką prisiėmė atsakomybę bei mįslingai prabilo apie savo ateitį rinktinėje.
– Kuo puertorikiečiai buvo geresni ir kaip išmušė jus iš žaidimo, kurį demonstravote prieš italus?
– Gynyboje atjungė, trepino (naudojo dvigubą gynybą – aut. past.) mane, trepino Sabą. Daug visokių niuansų, zona irgi. Visais aspektais pralaimėjome, pagarba jiems. Jie buvo geresnė komanda ir sėkmės jiems.
– Ar nenustebino tai, jog taip išsibalansavote ir išsimušėte iš ritmo?
– Sakau, jeigu pralaimi, esi prastesnis, reikia tai pripažinti. Gal kažkiek ir nesiruošėme, kad bus trepų. Bet dabar čia neprigalvosi, nereikia ieškoti kaltų. Aš galiu prisiimti visą atsakomybę, daugiau iš manęs tikėjosi. Reikia tiesiog prisiimti atsakomybę ir judėti toliau.
– Ką pačiam asmeniškai teko patirti prieš tokią Puerto Riko gynybą?
– Tas ilgas sezonas, dvi dienas iš eilės žaidimas turbūt jau atsiliepia. Trūko kojų, trūko kvapo. Blogai. Truputį jau nusibodo tie pralaimėjimai su rinktine, nebepatempiu nei iš talento pusės, nei kūnas nebeleidžia. Blogai.
– Ar pasigedote kažkokių sprendimų ir korekcijų rungtynių metu?
– Ne, nieko nekaltinsiu. Visi laimi, visi pralaimi.
– Antrą kartą iš eilės Lietuva praleidžia olimpines žaidynes. Kokio dydžio tai smūgis mūsų šalies krepšiniui?
– Dabar galime ant emocijų sakyti, kad reikia viską keisti, bet... Manau, yra daug jaunų žaidėjų, kurie ateis, pakeis ir bus geresni tikrai. Ir Matas Buzelis, ir daug universitetuose yra žaidžiančių. Manau, jie pakeis ir bus geresni negu mes.
– Vakar sakėte, kad tai bus kova tarp senamadiško ir naujoviško krepšinio. Ar reiktų atnaujinti Lietuvos krepšinį?
– Mes nesame ta komanda, kuri turi tokius staigius mažiukus, metančius tokius metimus, galinčius nuspręsti viską vienas prieš vieną. Tokia realybė. Bet manau, kad yra, kas mus pakeis.
– Daug kalbate apie pokyčius. Bet tai turbūt nereiškia, kad atsisveikinate su rinktine?
– Nežinau. Dabar vienos mintys... Sunku man tiek morališkai, tiek kūno atžvilgiu.
