„Mūsų aikštės pusėje buvo daugybė žmonių, buvau tas mažiausias ir labiausiai galintis pralįsti pro žmones. Turėjau kamuolį savo rankoje ir galvojau, kad reikia imtis iniciatyvos. Viskas iki galo pavyko, ir liko paskutinis metimas, o jis pro šalį, - juokėsi pergalę galėjusį atnešti metimą prisiminęs Donatas Montvydas. - Džiugu, kad tokios šventės leidžia mums patiems atsijungti nuo blogų dalykų ir tuo pačiu mes galime padėti kitiems. Tai gera diena, geras vakaras, kažką gero padarėme“.
