Šiame tekste papasakosime apie vieną iš labiausiai žinomų bei legendomis apipintų antisovietinio pasipriešinimo sporte įvykių, kuris nutiko Kaune bokso varžybų metu. Kitame tekste bus pasakojama apie pasipriešinimą po futbolo ir krepšinio varžybų.
1960 m. liepos mėnesį Kauno sporto halėje vyko bokso mačas tarp Kauno „Spartako“ ir Taškento „Spartako“.
Tuo metu boksas buvo itin populiarus sportas, ir kovų ringe susirinko pasižiūrėti apie devynis tūkstančius žmonių. Teigiama, jog toks žiūrovų kiekis visiškai užpildė salę.
Visų kovų metu tvyrojo įtampa. Karšta atmosfera susidarė jau nuo pat pirmosios dvikovos, o renginiui įsisiūbuojant aistros tik stiprėjo, žiūrovų minia skleidė vis didesnį garsą.
Visgi nepasitenkinimo teisėjavimu kulminacija buvo pasiekta paskutinės kovos metu. Antanas Misevičius kovėsi 75 kg kategorijoje.
Kaune susirinkę aistruoliai buvo įsitikinę, jog lietuvis dvikovą prieš Uzbekijos atstovą laimėjo. Vis dėlto teisėjai iš Uzbekijos pergalę skyrė saviškiui.
Teisėjų sprendimas supykdė halėje buvusius žiūrovus. Vienas jų pribėgo prie uzbeko teisėjo ir jam spyrė.
Bokso mače buvę milicininkai pripuolė prie smurtiniais veiksmais savo nepasitenkinimą teisėjo atžvilgiu išreiškusio aistruolio. Pastarąjį ginti ėmėsi draugai. Taip prasidėjo susistumdymas.
Įsikarščiavusi minia po varžybų neskubėjo skirstytis. Aidėjo antisovietiniai šūkiai, žmonės patraukė į gatves.
Halės prieigose stovėjęs saugumiečių sunkvežimis minios buvo nuverstas bei padegtas. Destrukcinių veiksmų imtasi ir halės tribūnų, kurios tuo metu tebuvo suolai, atžvilgiu, žmonės paprasčiausiai jas laužė.
Tvyrojo chaosas, kurio išsigando varžybų dalyviai. Sportininkai, siekdami pasislėpti ir apsisaugoti, subėgo į persirengimo kabinas. Į įvykio vietą buvo iškviesti vidaus kariuomenės pulkai, ugniagesiai.
Varžybas savo akimis matęs Antanas Arieška žurnalistei Aurelijai Savickienei pasakojo, jog šių įvykių metu milicija ėmusi šaudyti, greičiausiai tiesiog į orą. Visgi buvo peršautas žmogus, tačiau jis išgyveno, nors liko neįgaliu.
Svarbu paminėti, jog tuo metu Lietuvoje viešėjo daug įtakingų asmenų, tarp kurių buvo ir Michailas Suslovas – Centro komiteto sekretorius. Mat tomis dienomis minėtos 20-osios Tarybų Lietuvos metinės.
Dėl to, kad tokie prieš sovietinę santvarką nukreipti neramumai iškilo, rodos, lygioje vietoje, bokso varžybų metu, Lietuvos saugumo vadovus ištiko nemenka panika.
Vis dėlto reikėtų turėti omenyje, kad įsismarkavusios aistros sporto varžybų metu nebuvo naujiena.
Žinomas ir ankstesnis atvejis, kai 1949 m. liepą toje pačioje Kauno sporto halėje vykusiame legendiniame bokso mače tarp A.Šociko ir N.Koroliovo žiūrovai kėlė didžiulį triukšmą ir net mėtė akmenis.
Taip buvo sužaloti keli SSRS funkcionieriai. Visgi tada tikėtasi nemenko kovos atgarsio, tad paskutinę čempionato dieną užtikrinta apsauga buvo užtikrinta panaudojant raitąją miliciją.
Na, o po spontaniškai kilusių antisovietinių demonstracijų 1960 m. liepą, persirengę saugumo agentai sporto varžybose imti pastebėti nuolat.
