Tai, kaip atrodė Lietuvos ligoninės tarpukariu, galite išvysti žemiau esančioje galerijoje.
1918-aisiais, Vasario 16 dieną paskelbus Lietuvos Respublikos Nepriklausomybę, reikėjo pertvarkyti ir sukurti Nepriklausomos Lietuvos medicinos ir sveikatos apsaugos sistemą. Tų pačių metų balandį buvo sudaryta Sveikatos komisija, vėliau pertvarkyta į Vidaus reikalų ministerijos Sveikatos departamentą.
Sveikatos departamento direktoriumi tapęs Jurgis Alekna nedelsdamas pasirašė įsakymą, kuriuo numatyta paskirti gydytojus į net 20 apskričių.
Vis dėlto nemaža dalis Lietuvos gyventojų vengdavo ligoninių – jos daugeliui vis dar atrodė kaip įstaigos, „į kurias važiuojama numirti“.
Laikui bėgant plėtėsi Sveikatos departamentui pavaldžių įstaigų skaičius, buvo įkurti skyriai – medicinos, farmacijos, sanitarijos.
Tarpukariu nemokamas gydymas nebuvo retenybė – jau 1920-aisiais ligoninėse vargšai ir mokyklose besimokantys vaikai galėdavo būti gydomi nemokamai. Kitais metais pradėta nemokamai skiepyti nuo ligų. Tiesa, skiepai Lietuvoje turi senesnę istoriją – Vilniuje gyventojus skiepyti pradėjo XIX amžiaus pradžioje įkurta Vilniaus medicinos draugija.
Vis dėlto nemaža dalis Lietuvos gyventojų tarpukariu vis dar vengdavo ligoninių – jos daugeliui atrodė kaip įstaigos, „į kurias važiuojama numirti“.
Tarpukario Lietuvoje itin populiari buvo liaudies medicina. Kadangi provincijos žmonės kartais drovėdavosi vykti į miestuose esančias gydymo įstaigas, jie kreipdavosi į netoliese gyvenančias tradicinės medicinos žinoves. Tiesa, neretai pasirodydavo, kad liaudies medicina nėra pats geriausias sprendimas, o jos propaguotojų žinios padarydavo daugiau žalos, nei naudos.
Įsteigus Lietuvos, vėliau Vytauto Didžiojo vardu pervadintą universitetą, Lietuvoje pradėta dėstyti medicina. Formavosi gydytojų sluoksnis. Besikuriantis gydytojų sluoksnis kūrė ir lietuvišką medicinos terminiją.
Medicinai skirta periodika Lietuvoje pradėta leisti dar prieš Pirmojo pasaulinio karo pradžią. 1913 metais pasirodė žurnalas „Medicina ir gamta“. Tiesa, dėl prasidėjusio karo pasirodė vos du leidinio numeriai. 1920-aisiais pasirodė žurnalas „Medicina“, o 1933-aisiais – „Vytauto Didžiojo universiteto Medicinos fakulteto darbai“.
