Kai kurių rajonų, pavyzdžiui, Senamiesčio, vardų kilmė gana akivaizdi, bet kitų – kupina paslapčių. Rasime Vilniuje ir pagal gamtos objektus, ir pagal inžinierius, ir pagal dvarininkus ar net jų dukras pavadintų rajonų.
O kai kurių rajonų ar anksčiau tose vietose buvusių kaimų, pagal kuriuos jie pavadinti, vardų kilmė nėra žinoma, ją sufleruoja tik neaiškaus tikrumo legendos.
Dauguma Vilniaus rajonų kadaise buvo priemiesčiai, kaimai ar dvarai, plečiantis miestui prijungti prie Vilniaus. Portalas 15min kviečia sužinoti, kaip Vilniaus rajonai gavo vardus.
Šį tekstą padalinome į tris dalis. Ši dalis – antroji. Joje atskleisime, kaip pavadinimus gavo rajonai, kurių vardai prasideda nuo M iki R, arba, kitaip tariant, nuo Markučių iki Rasų.
Pirmąją dalį rasite čia, trečioji yra čia.
Markučiai
Tiksli vardo kilmė neaiški, bet greičiausiai Markučių pavadinimas greičiausiai kilo iš asmenvardžio Morkutis (Markutis), Morkūnas (Markūnas) ar Morkus (Markus) daugiskaitos.
Spėjama, kad šioje vietovėje turėjo gyventi keletas bendrapavardžių valstiečių Markučių (Markų, Morkų) arba Morkūnų.
Pirmą kartą Markučių vardas kaip vietovardis paminėtas 1712 m. Dvaras šioje teritorijoje minimas ir anksčiau, jis kurį laiką buvo LDK kunigaikščių valda, vėliau priklausė įvairiems didikams. Dvaro apylinkėse nuo XIX a. poilsiaudavo turtingi miestiečiai, čia buvo daug vilų.
Markučių gyvenvietė ėmė kurtis ~1920 m. išpardavus dvaro žemes. Tarpukariu čia susiformavo dabartinis gyvenamasis rajonas.
Naujamiestis
Šis pavadinimas reiškia tiesiog „naujoji miesto dalis“. Jis atsirado XIX a., kai tuometinė carinės Rusijos valdžia pradėjo Vilniaus plėtrą.
Ėmusis statybų už Senamiesčio ribų, naujoji miesto dalis rusų buvo pavadinta Naujuoju miestu (rusiškai Novyj gorod), o išvertus į lietuvių kalbą šis pavadinimas tapo Naujamiesčiu.
Naujininkai
Naujininkai susiformavo XIX a. antroje pusėje, kuomet čia, nutiesus geležinkelį, ėmė vystytis pramonės įmonės, o kartu atsikraustė bei gyventi pradėjo ir naujakuriai darbininkai.
Senamiesčio gyventojai teritoriją kitoje geležinkelio pusėje ėmė vadinti Nowy Swiat – „Naujuoju pasauliu“. Lenkiškai rajonas taip vadinasi iki šiol. Su tuo siejama ir Naujininkų vardo kilmė.
Taip pat dalis rajono, kurioje buvo daug pramonės įmonių, ilgą laiką buvo vadinama Kaminais.
Pramoninį įvaizdį Naujininkai išlaikė ir sovietmečiu: čia buvo statomi būstai naujai į Vilnių atsikraustantiems darbininkams, dirbantiems naujose pramonės įmonėse.
Naujoji Vilnia
Naujosios Vilnios pavadinimas kilo iš Vilnios upės vardo. XIX a. viduryje nutiesus Peterburgo–Varšuvos geležinkelį, prie Vilnios upės įkurta geležinkelio stotis iš pradžių buvo pavadinta Novaja Vileika – pagal pro šalį tekančią Vilnios upę, kurią vietos gyventojai slavai ir lenkai įprastai vadino Vileika.
Be to, Vileika yra ir miestas dabartinės Baltarusijos teritorijoje apie 100 km į rytus – gali būti, kad siekiant išvengti supainiojimo su šiuo miestu, stoties varde atsirado žodis „Naujoji“.
Netrukus aplink geležinkelio stotį ėmė kurtis ir miestelis, pavadintas pagal stotį. 1903 m. miestelis kaip Novovileiskas gavo miesto teises.
Po II pasaulinio karo Naujoji Vilnia, kurios oficialus pavadinimas buvo sulietuvintas, kurį laiką egzistavo kaip atskiras miestas, bet 1957 m. visam laikui buvo prijungta prie Vilniaus.
Paneriai
Panerių vietovardis kilo iš upės vardo Neris („prie Neries“). Tai vienas seniausių Vilniaus vietovardžių – minimas jau 1390 m. dokumente. Paneriai ilgą laiką buvo tolimiausias ir vienas pavojingiausių Vilniaus priemiesčių.
Augti Panerių gyvenvietė pradėjo XIX a. antroje pusėje, nutiesus geležinkelį. 1950 m. gyvenvietė buvo prijungta prie Vilniaus miesto ir tapo didžiausiu Vilniaus pramonės rajonu. Dabar Paneriai skirstomi į Žemuosius ir Aukštuosius Panerius.
Pašilaičiai
Pašilaičių rajonas pavadinimą gavo pagal čia seniau buvusio kaimo pavadinimą. Istoriniuose šaltiniuose šis kaimas minimas nuo XVIII a. XIX amžiaus pabaigoje čia gyveno 89 gyventojai, 1953 m. – per 200.
1985 m. suformuotą naują Pašilaičių gyvenamąjį rajoną pasirinkta pavadinti būtent pagal šį kaimą. Jis pastatytas 1987 m.
Paupys
Paupys taip vadinasi, nes yra įsikūręs prie upės – Vilnios. Iki II pasaulinio karo ši miesto dalis įprastai vadinta Paplaujos (Paplavų) vardu. Manoma, kad toks pavadinimas kilo dėl Paupio teritorijoje trykštančių šaltinių ir nuo kalno bėgančio vandens. Taip pat jį galima sieti su baltarusišku žodžiu poplau – „užliejama pieva“.
Šiame rajone XVI a. pradėjo kurtis pramonė, jis tapo pirmuoju miesto pramonės rajonu – čia malti grūdai, gamintas popierius, parakas. XIX-XX a. tai buvo vienas skurdžiausių miesto rajonų, pamažu integruotas į miestą.
Pavilnys
Kaip ir Naujosios Vilnios bei Paupio, Pavilnio pavadinimą įkvėpė Vilnios upė – pavadinimas reiškia „prie Vilnios“. Šis pavadinimas senas, randamas jau 1639 ir 1650 m. šaltiniuose.
Kol Vilniaus kraštas priklausė Lenkijai, tarpukariu vietovė vadinosi Wileńska Kolonia Kolejowa (Vilniaus geležinkelininkų kolonija) ir buvo prestižinė gyvenvietė. 1940 m. pradžioje, Lietuvai atgavus Vilnių, vietovė buvo pavadinta senuoju vardu – Pavilniu.
Perkūnkiemis
Perkūnkiemis – vienas naujausių miesto gyvenamųjų rajonų. Jis susideda iš žodžių „Perkūno kiemas“. Perkūnas buvo senovės lietuvių dievas.
Tačiau kodėl rajonas gavo būtent tokį vardą? Tai kone vienintelis atvejis, kuomet atsakymo į klausimą rasti turimuose šaltiniuose nepavyko. Sovietiniuose ar senesniuose Vilniaus ir apylinkių žemėlapiuose kaimas ar kita vietovė Perkūnkiemio pavadinimu nepažymėtas, tad tikėtina, kad pavadinimas atsirado naujai, galbūt prigijo pagal Perkūnkiemio gatvę.
Skaitytojus, kurie galbūt žino atsakymą, kodėl Perkūnkiemis ar Perkūnkiemio gatvė pavadinti būtent taip, kviečiame susisiekti su 15min ir pasidalinti šia informacija.
Pilaitė
Pilaitė – vienas naujausių Vilniaus rajonų, pradėtas statyti XX a. devintojo dešimtmečio pabaigoje. Pilaitės vardas yra istorinis vietovardis, kilęs iš žodžio „pilis“. Rajonas pavadinimą gavo pagal čia kadaise stovėjusią pilį.
Pilis čia stovėjo nuo lietuvių kovų su kryžiuočiais laikų, bet pamažu neteko karinės reikšmės. Ji buvo sugriauta 1655 m., Maskvos karo metu. Dar XIX a. šioje teritorijoje buvo du kaimai – Papilėnai ir Papilaičiai. Iki II pasaulinio karo čia buvo Pilaitės dvaras.
Sovietmečiu kilo abejonių, ar pavadinimas „Pilaitė“ išties yra autentiškas ir ar čia buvo pilis.
Bet diskutuojant dėl naujai čia statomo rajono pavadinimo, buvo atsižvelgta į kalbininko Jono Jurkšto argumentus, kad minėti kaimų pavadinimai žymėjo vietas, esančias prie pilies, tad čia kadaise tikrai turėjo stovėti pilis. Vėliau tai patvirtino ir archeologų radiniai.
Rokantiškės
Rokantiškių pavadinimas – asmenvardinės, lietuviškos kilmės, nors daugiau informacijos apie jį nežinoma.
Jis senas: ši teritorija Rokantiškėmis vadinama jau XVI a. pradžios dokumentuose. Ilgą laiką ji apėmė ir teritorijas, kurios dabar yra atskiros miesto dalys – Naująją Vilnią, Pavilnį.
Čia XI–XII a. buvo pilis, sudeginta 1655 m., nuo XVI a. pradžios minimas ir Rokantiškių valsčius, vėliau – dvaras. Plečiantis miestui, XX a. Rokantiškės tapo miesto dalimi.
Rasos
Rasų vietovardis pirmąkart paminėtas dar XVI a. Tada teritorija apėmė didesnį plotą, siekė Aušros vartus. Rasų kapinės įrengtos 1769 m., o XIX a. pabaigoje čia atsirado ir gyvenamųjų namų.
Vietovardžio Rasos kilmė nėra tiksliai žinoma. Viena versija sako, kad jis kilo iš čia buvusio šaltinio vardo. Kita versija sako, kad vietovardis galėjo atsirasti iš čia turėjusio žemes dvarininko pavardės.
Istorikas Adamas Honoris Kirkoras dar XIX a. viduryje aprašė, kaip čia vilniečiai rinkdavosi švęsti vasaros saulėgrįžos Rasų šventės (dabar dažniau vadinamos Joninėmis).
Jis pasakojo, kad čia buvo išlikę daug pagoniškų ritualų – šokinėjimai per laužus, giesmių giedojimas, gaidžių aukojimas deivei Ladai ir pan. Jis ir vietovardžio pavadinimą siejo su Rasos švente.
Parengta pagal Nijolės Sisaitės ir Zitos Tiukšienės knygą „Pasižvalgymai po Vilnių. Miesto mikrorajonai“, Jono Jurkšto knygą „Vilniaus vietovardžiai“, puslapius „Vilnijos vartai“, „Go Vilnius“.
_____________________________________________________________________
Patiko tekstas? Tuomet kviečiame sekti 15min rubriką „Ar žinai?“, kurioje rasite straipsnius apie Lietuvos ir pasaulio istoriją, kultūrą, įdomybes, keistenybes ir pan. Praplėskite savo akiratį!
Taip pat kviečiame pamėgti rubrikos „Facebook“ puslapį „Šiandien sužinojau“, kur ir rasite nuorodas į rubrikos straipsnius, ir sužinosite daug įdomių faktų.
