Tačiau daliai žmonių, kurie mažiau domėjosi paminklo griovimo istorija ar yra mažiau susipažinę su P.Cvirkos biografijos faktais, galbūt apskritai nėra aišku, kodėl P.Cvirkos paminklo likimas kelia tiek diskusijų.
Suprasti akimirksniu
- Augęs skurdžioje šeimoje, P.Cvirka (1909–1947) XX a. ketvirtajame dešimtmetyje pagarsėjo kaip vienas talentingiausių jaunosios kartos lietuvių rašytojų.
- Jo romanuose ir apsakymuose gausu socialinių temų, piktinamasi neteisybe, jis sukūrė pirmąjį Lietuvoje satyrinį romaną „Frank Kruk“.
- Jau tarpukariu P.Cvirka pasižymėjo kairiosiomis pažiūromis, simpatizavo pogrindinei Lietuvos komunistų partijai ir SSRS.
- Sovietams okupavus Lietuvą, P.Cvirka buvo vienas Liaudies Seimo delegatų, prašiusių priimti Lietuvą į SSRS, daug prisidėjo įtvirtinant sovietinę valdžią Lietuvoje.
- Po karo P.Cvirka vadovavo sovietinei Rašytojų sąjungai, bet jaunas mirė.
- Sovietmečiu jo atminimas buvo aukštinamas kaip tarybinio rašytojo.
- Atkūrus Nepriklausomybę, į P.Cvirką imta žiūrėti nevienareikšmiškai, jo atminimas kėlė ir kelia daug aistrų.
Tokiems žmonėms skirtas ir šis straipsnis. Jis leis susipažinti su P.Cvirkos biografija – tiek jo kaip rašytojo pasiekimais, tiek jo veikla sovietinės okupacijos metais, taip pat su požiūrio į P.Cvirką kaita tiek sovietmečiu, tiek jau atkūrus Nepriklausomybę.
Formuoti nuomonės, nukelti paminklą ar palikti, šis straipsnis nesiekia. Tačiau tikimės, kad jį perskaitę geriau suprasite, kodėl požiūris į P.Cvirką yra toks nevienareikšmis.
