Portalo 15min žurnalistas rugsėjo 16–19 d. lankėsi EP sesijoje Strasbūre. Tai – antroji teksto, parengto po šio vizito, dalis. Pirmąją rasite čia. Šiame tekste – faktai ir įspūdžiai ne apie sesijos metu priimtus sprendimus, bet apie patį EP kaip instituciją.
Kitaip tariant – apie jo vertėjus, apie kainas valgykloje, apie europarlamentarų atlyginimus, vaizdą nuo pastato stogo ir kitus aspektus, kurie kalbant apie Europos Parlamentą minimi būna ne taip jau dažnai.
Antras pagal dydį demokratinis parlamentas
Europos Parlamente dirba 751 narys. Tai antras pagal dydį demokratiškai išrinktas parlamentas pasaulyje – nusileidžia tik Indijai.
Tiesiogiai EP renkamas jau 40 metų – nuo 1979 m. Į Europos Parlamentą narius renka 28-ių ES valstybių narių piliečiai.
Tiesa, jau kituose rinkimuose valstybių skaičius sumažės iki 27-ių – Jungtinei Karalystei išstojus iš ES, ji nebeturės ir savo atstovų EP.
Dabar Jungtinė Karalystė į EP deleguoja 73 parlamentarus. 46 iš jų nepakeis niekas, tad Jungtinei Karalystei pasitraukus iš bendrijos sumažės bendras EP narių skaičius – jų liks 705.
Likusius 27 narius pakeis nauji nariai, kurių kvotos ES narėms buvo paskirstytos pagal gyventojų skaičiaus prieaugį pastaraisiais metais.
Šie nariai jau išrinkti, tačiau kol Jungtinė Karalystė dar lieka ES ir jos europarlamentarai eina savo pareigas, jie „sėdi ant atsarginių suolelio“ ir laukia savo eilės.
Šiemet rinkimuose į EP dalyvavo 50,6 proc. balso teisę turinčių europiečių – tai rekordinis aktyvumas nuo 1994 m. 2014 m. rinkimuose dalyvavo 42,9 proc. europiečių.
Kiekvienoje šalyje išrenkamų Europos Parlamento narių skaičius daugmaž proporcingas jos gyventojų skaičiui. Tačiau yra tam tikri apribojimai – viena šalis negali turėti mažiau negu 6 arba daugiau kaip 96 Europos Parlamento narių.
Daugiausia – 96 – turi Vokietija. Mažiausiai – po 6 – Malta ir Liuksemburgas. Valstybės gyventojų skaičiui augant ar mažėjant, gali keistis ir EP narių skaičius.
Lietuva EP turi 11 atstovų. Tai konservatoriai Andrius Kubilius, Rasa Juknevičienė ir Liudas Mažylis, „valstiečiai“ Bronis Ropė ir Stasys Jakeliūnas, socialdemokratai Vilija Blinkevičiūtė ir Juozas Olekas, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovas Valdemaras Tomaševskis, „darbietis“ Viktoras Uspaskichas, liberalas Petras Auštrevičius ir su rinkimų sąrašu į EP patekusi Aušra Maldeikienė.
Penki Lietuvos europarlamentarai – B.Ropė, V.Blinkevičiūtė, P.Auštrevičius, V.Tomaševskis ir V.Uspaskichas – čia dirbo ir praėjusią kadenciją. Visi kiti – naujokai. Panaši naujokų proporcija yra ir viso EP mastu – apie 60 proc. narių anksčiau niekada nebuvo europarlamentarais.
Jauniausiai Europos Parlamento narei yra 21 metai. Tai danė Kira Marie Peter-Hansen. Vyriausias parlamento narys – italas, buvęs šios šalies ilgametis premjeras Silvio Berlusconi. Jam yra 82 metai.
Nuo komunistų iki nacionalistų
Į EP išrinkti Lietuvos atstovai, kaip ir kitų šalių parlamentarai, čia jau atstovauja ne savo nacionalinėms partijoms, bet prisijungia prie vienos iš Europos Parlamente esančių frakcijų. Vieną EP frakciją gali sudaryti ne mažiau negu 25 europarlamentarai iš ne mažiau negu septynių skirtingų Europos šalių.
Didžiausia EP esanti frakcija – centro dešiniosios krypties Europos liaudies partijos frakcija, turinti 182 narius. Šiai frakcijai Europos parlamente priklauso ir daugiausia lietuvių – net keturi. Tai A.Kubilius, R.Juknevičienė, L.Mažylis ir A.Maldeikienė.
Antroji pagal dydį EP frakcija – centro kairiosios krypties Europos socialistų ir demokratų aljansas Jai priklauso 154 nariai, tarp jų ir lietuviai socialdemokratai – V.Blinkevičiūtė ir J.Olekas.
Trečioji pagal dydį EP frakcija yra liberalios pakraipos frakcija „Už Europos atsinaujinimą“. Šiai 108 narių frakcijai priklauso P.Auštrevičius ir V.Uspaskichas.
Ketvirtoji pagal dydį EP frakcija yra Žaliųjų / Laisvosios Europos aljanso frakcija, kuriai priklauso 74 nariai. Jai iš lietuvių priklauso S.Jakeliūnas ir B.Ropė.
Penktoji pagal dydį Europos Parlamento frakcija yra „Tapatybė ir demokratija“ – dešiniųjų pažiūrų frakcija, kurioje dominuoja euroskeptikai ir nacionalistai. Ši frakcija turi 73 narius. Prie jos neprisijungė nė vienas lietuvis.
Europos konservatorių ir reformistų frakcija – konservatyvios pakraipos frakcija – su 62 europarlamentarais yra šeštoji pagal dydį. Jai priklauso vienas Lietuvos atstovas – V.Tomaševskis.
Lietuvių atstovų nėra kairiosios pakraipos frakcijoje „Europos jungtinė kairė-Šiaurės žalioji kairė“, kuriai priklauso kairiųjų Europos politinių jėgų atstovai, tarp jų ir pietinės Europos komunistai, neretai vis dar gana palankiai prisimenantys SSRS. Ši frakcija turi 41 europarlamentarą.
Dar 57 išrinkti europarlamentarai neprisijungė prie jokios EP politinės grupės. Tarp jų – net 30 „Brexit“ partijos iš Jungtinės Karalystės atstovų.
Ką veikia Europos Parlamentas?
Daug lietuvių žino, kad EP „kažką daro“, tačiau paklausti, ką, atsakytų sunkiai. Iš tiesų EP turi tris pagrindines funkcijas – teisėkūros, priežiūros ir biudžeto valdymo.
Teisėkūros funkcija reiškia, kad EP kartu su ES taryba, kurią sudaro ES valstybių ministrai, priima Europos Komisijos (EK) pasiūlymais pagrįstus teisės aktus. Daugelyje sričių, jei EP daugumai teisės aktas nepatinka, parlamentas turi teisę jį blokuoti.
Tiesa, kai kuriose srityse, tokiose kaip apmokestinimas, konkurencijos teisė ir bendra užsienio ir saugumo politika, EP vaidmuo yra konsultacinis – EK gali ir neatsižvelgti į EP nuomonę.
Taip pat EP gali kreiptis į Europos Komisiją ir prašyti ją pateikti teisės aktų pasiūlymų. Tiesa, pats EP inicijuoti teisės aktų kol kas negali.
Be to, EP priima pasiūlymus dėl tarptautinių susitarimų ir ES plėtros. EP atmetus tokį pasiūlymą, jis neįsigaliotų.
Priežiūros funkcija reiškia, kad EP atlieka demokratinę kitų ES institucijų kontrolę. EP renka Europos Komisijos pirmininką, tvirtina Komisijos narius, gali priversti Komisiją atsistatydinti.
Be to, EP tvirtina ES biudžeto įvykdymą, svarsto pinigų politikos klausimus, gali užduoti klausimus ES Tarybos ir EK nariams.
Biudžeto valdymo funkcija reiškia, kad kartu su Europos Taryba sudaro ES biudžetą bei tvirtina ES ilgalaikį biudžetą.
Europarlamentarų pinigus skaičiuojant
Paskaičiuoti svetimus pinigus mėgsta daugelis. Taigi, kiek uždirba europarlamentarai ir jų padėjėjai? Ir kiek padėjėjų turi europarlamentarai?
Visi EP nariai gauna vienodą atlyginimą. Jis, pagal EP narių statutą, sudaro 38,5 proc. bazinio Europos Teisingumo Teismo teisėjo atlyginimo.
Šiuo metu (2019 m.) europarlamentaro atlyginimas atskaičius mokesčius sudaro 6824,85 euro per mėnesį. Neatskaičiavus mokesčių jis būtų 8757,70 Eur. Atlyginimai indeksuojami kasmet atsižvelgiant į infliaciją.
ES valstybės turi teisę papildomai apmokestinti šiuos atlyginimus, tačiau Lietuva, kaip ir daugelis kitų valstybių, to nedaro.
Tai – dar ne visi pinigai, kuriuos gauna europarlamentarai. Papildomai mokama bendrųjų biuro išlaidų išmoka (iki 4 416 eurų per mėnesį), taip pat dienpinigiai – po 320 eurų už kiekvieną dieną, kuomet EP narys dalyvavo posėdyje Briuselyje arba Strasbūre (jei jame užsiregistravo).
O kaip su padėjėjais? Kiekvienas EP narys gali turėti iki trijų padėjėjų, akredituotų Briuselyje, ir neribotą skaičių padėjėjų savo šalyje. EP narys taip pat gali turėti apmokamų arba neapmokamų stažuotojų.
Padėjėjai Briuselyje ir Lietuvoje yra įdarbinami pagal skirtingą sistemą: padėjėjai Briuselyje tampa ES tarnautojais.
Jiems galioja ES pareigūnų tarnybos taisyklės, jų gaunami atlyginimai priklauso nuo pareigybinės kategorijos. Tuo metu padėjėjai Lietuvoje dirba pagal nacionalinius įstatymus.
Sąnaudos vieno parlamentaro padėjėjų atlyginimams negali viršyti 24 943 Eur per mėnesį. Akredituotiems padėjėjams turi būti skirta bent 25 proc. nuo šios sumos, o padėjėjams savo šalyje – daugiausiai 75 proc.
Vieno padėjėjo mėnesinis atlyginimas Lietuvoje negali viršyti 2978 eurų.
Nepasiklysti vertime
Vertėjai – nematomi, bet labai svarbūs Europos Parlamento darbuotojai. Europos Parlamentas, kaip ir Europos Sąjunga, turi net 24-ias oficialias kalbas, tarp jų ir lietuvių kalbą. Tai reiškia, kad visi Europos parlamento dokumentai yra verčiami į visas šias kalbas.
Sinchroniškai į šias kalbas yra verčiami ir visi europarlamentarų pasisakymai parlamento bei komisijų posėdžių metu. Ne tik kiti europarlamentarai, bet ir kiekvienas susidomėjęs žmogus, kuris tiesiogiai stebi posėdį, gali klausytis ir posėdžio vertimą į bet kurią oficialią ES kalbą.
Tiesa, jei, pavyzdžiui, Europos Parlamente pasisako rumunas, tai nereiškia, kad lietuvis vertėjas vers iš rumunų kalbos.
Egzistuoja trys pagrindinės EP naudojamos kalbos – vokiečių, prancūzų ir anglų. Kiekvienas vertėjas privalo mokėti bent vieną iš jų, ir, esant reikalui, į savo gimtąją kalbą verčia iš tos kalbos.
Vienu metu per posėdį dirba trys lietuviai vertėjai, nuolat pasikeisdami. Kadangi, kaip jau minėta, kalbų yra 24, tai reiškia, kad EP per posėdį dirba per 70 vertėjų.
Iš viso EP dirba apie 600 vertėjų raštu ir apie 270 vertėjų žodžiu. Kiekvieną savaitę taip pat naudojamasi bent kelių šimtų laisvai samdomų vertėjų žodžiu paslaugomis.
Vienintelė oficiali Europos Sąjungos kalba, į kurią posėdžiai verčiami ne visada – airių kalba. Nors tai oficiali kalba Airijoje, net ir šioje šalyje ją kasdien vartoja vos apie 70 tūkst. gyventojų – likę šneka angliškai. Tai reiškia, kad sunku rasti ir šios kalbos vertėjų.
Lietuvių europarlamentarai gali rinktis, kokia kalba pasisakyti posėdžių salėje. Dalis renkasi kalbėti lietuviškai, dalis – angliškai.
Lietuvos pėdsakai EP ir aplink jį
Lietuvos vėliavą Strasbūre EP pastate galima išvysti šalia kitų ES valstybių vėliavų. Tai – ne vienintelis Lietuvos pėdsakas Europos Parlamente.
Šiame pastate galima rasti 2006 m. Lietuvos europarlamentarų iniciatyva pakabintą lentelę, skirtą „sovietinio totalitarinio komunizmo“ aukoms atminti.
Netoli parlamento esančiame Strasbūro parke auga prieš ketverius metus Lietuvos nepriklausomybė 25-mečio proga pasodintas lietuviškas ąžuolas.
Prie jo Lietuvos europarlamentarai ir kiti lietuviai EP darbuotojai kasmet liepos 6 d., jei tik tuo metu vyksta sesija, gieda Lietuvos himną.
Pasak EP biuro Lietuvoje darbuotojų, siekiant pasodinti šį ąžuolą teko įveikti ne vieną biurokratinę kliūtį, susitarti su Strasbūro merija. Tačiau galiausiai pavyko pasiekti, kad šis Lietuvos pėdsakas Strasbūro parke atsirastų.
Dar vienas įdomus lietuviams objektas yra Šv. Petro naujojoje bažnyčioje, esančioje Strasbūro senamiestyje. Čia ant sienos galima išvysti freską „Tautų žygis prie kryžiaus“, kurioje vaizduojamas Europos tautų kelias į krikščionybę. Tautos čia vaizduojami kaip žmonės, einantys ar jojantys į Jeruzalę, su savimi nešantys vėliavas su šalies pavadinimu.
Šioje Europos tautų bendruomenėje yra pavaizduota ir Lietuva (Litavia). Freska nutapyta XV a. pradžioje, praėjus vos keliolikai metų nuo Lietuvos krikšto.
Tai vienas seniausių Vakarų Europoje esančių meno kūrinių, kuriame galima išvysti Lietuvą.
15min žurnalisto kelionę į Strasbūrą apmokėjo Europos Parlamentas. Straipsnio turiniui tai įtakos neturi.
