H.Milkas buvo išrinktas į San Fransisko Priežiūros tarybą – miesto valdžios instituciją, kalbant Lietuvos terminais, maždaug atitinkančią savivaldybės tarybą.
Praėjus vos metams po šių rinkimų, 1978 m., H.Milkas buvo politinio konkurento nužudytas San Fransisko savivaldybės pastate. Jam buvo vos 48 metai.
Dar būdamas gyvas H.Milkas buvo vienas garsiausių JAV kovotojų už gėjų teises, o po mirties jo legenda dar labiau išaugo. Mums, lietuviams, įdomi gali būti ir jo lietuviška kilmė. Kviečiame susipažinti su H.Milko istorija.
Lietuviškai žydiška kilmė
H.Milkas gimė 1930 m. Niujorke. Jo senelis, Mausche Milchas (Mošė Milšas), buvo litvakas, 1864 m. gimęs Joniškyje, o 1897 m. emigravęs į JAV. Lietuvoje, kaip teigiama H.Milko biografijoje, jo senelis užsiėmė pienininkyste.
Tuo metu iš Lietuvos į JAV, ieškodami geresnio gyvenimo, kasmet emigravo tūkstančiai įvairių tautybių gyventojų. Iš pradžių į JAV M.Milchas emigravo vienas ir siuntė pinigus Lietuvoje likusiai šeimai. Bet 1899 m. į Niujorką atvyko ir šeima – žmona bei penki vaikai, tarp jų ir H.Milko tėtis. Plačiau apie tai, kaip vyko H.Milko šaknų Lietuvoje paieška, skaitykite čia.
XX a. pradžioje, jau gyvendamas JAV, H.Milko senelis pasikeitė vardą į labiau amerikietišką – Morrisas Milkas.
Pačiam H.Milkui, jo biografijos autorės Lilian Faderman teigimu, jo žydiška kilmė visuomet buvo svarbi ir jis ja didžiavosi, nors religingas nebuvo ir neretai konfliktavo su žydų rabinais.
H.Milkas tampa politiku
Nors H.Milkas gimė ir augo Niujorke, išgarsėjo jis dėl veiklos San Fransiske, kur persikraustė 1972 m.
Iki tol H.Milko karjera nebuvo kažkuo ypatinga – jis 1951 m. baigė mokytojus rengiantį koledžą, vėliau tarnavo JAV kariniame jūrų laivyne. Vėliau Niujorke dirbo mokytojų, akcijų rinkos analitiku, scenos darbuotoju Brodvėjuje.
Į San Fransiską H.Milkas persikėlė neatsitiktinai. Čia XX a. aštuntajame dešimtmetyje plūdo daug homoseksualų iš įvairių JAV vietų.
Gėjų bendruomenė San Fransiske buvo didelė, pradėjusi kurtis dar po II pasaulinio karo, kai daug JAV kariuomenėje tarnavusių homoseksualų pasibaigus karui pasirinko verčiau likti dideliame mieste, negu grįžti į gimtus miestelius ir kentėti atskirtį. Rasti bendraminčių bei gyventi atvirą gyvenimą čia buvo lengviau negu beveik bet kur JAV.
Skirtingai negu daugelyje kitų JAV miestų, homoseksualų bendruomenė San Fransiske veikė organizuotai. 1978 m. laikraštis „New York Times“ rašė, kad „iki trečdalio balsuojančiųjų šiame mieste sudaro homoseksualai“.
San Fransiske H.Milkas atidarė savo fotoprekių parduotuvę Kastro rajone – miesto gėjų bendruomenės širdyje. Nieko keista, kad netrukus jis įsitraukė į aktyvią visuomeninę veiklą.
Jis prisidėjo prie gėjams draugiškų verslų asociacijos organizavimo, taip pat pradėjo organizuoti Kastro rajono bendruomenės festivalį, kuris tapo labai sėkmingu.
Pirmąkart į San Fransisko Priežiūros tarybą H.Milkas kandidatavo 1973 m. Neturėdamas jokios patirties, jis liko toli nuo pergalės, tačiau politinė veikla jam patiko.
1975 m. jis kandidatavo vėl. Tuomet rinkimai vėl buvo nesėkmingi, bet šįkart jis pralaimėjo jau labai nedideliu skirtumu. Per šį laiką jis užmezgė daug naudingų pažinčių – pavyzdžiui, su liberalių pažiūrų miesto meru Giorgio Moscone, su demokratų senatore iš Kalifornijos valstijos Dianne Feinstein.
Galiausiai 1977 m. H.Milkas, kurį vietos bendruomenė tuomet jau su pagarba vadino „Kastro gatvės meru“, buvo išrinktas į San Fransisko Priežiūros tarybą.
Tarp tikslų, kurias rinkimų kampanijos metu akcentavo H.Milkas, be antidiskriminacinių prieš gėjus nukreiptų įstatymų priėmimo, buvo ir nemokamas viešasis transportas, vaikų darželių tinklo plėtra, naujos visuomeninės institucijos, kuri prižiūrėtų policijos darbą, sukūrimas.
Jo pergalė susilaukė dėmesio iš nacionalinės žiniasklaidos. Į savivaldybę H.Milkas pirmąkart išdidžiai įžengė susikibęs už parankės su savo partneriu.
Rinkimai, kuriuos laimėjo H.Milkas, ne tik dėl jo buvo išskirtiniai – San Fransiske į savivaldybės tarybą pirmąkart buvo išrinkti vieniša motina, kinų kilmės amerikietis ir juodaodė moteris.
H.Milko darbai politikoje
Per metus, kuriuos praleido taryboje, H.Milkas nuveikė ne vieną darbą. Daugeliui labiausiai žinomi yra jo pasiekimai LGBT teisių srityje – jis daug prisidėjo, kad San Fransisko Priežiūros taryba priimtų pirmuosius prieš homoseksualų diskriminaciją nukreiptus įstatymus.
Čia jam daug padėjo ir miesto meras G.Moscone, jį rėmęs. Dar iki H.Milko G.Moscone, kas nebuvo įprasta tiems laikams, kelis atvirai homoseksualius asmenis buvo paskyras į įvairias pareigas, taip pat ir vadovaujančias, San Fransisko savivaldybėje.
H.Milkas prisidėjo ir prie to, kad vaivorykštė taptų gėjų simboliu. 1978 m. jis kreipėsi į pažįstamą menininką Gilbertą Bakerį, kad šis sukurtų vėliavą, kuri simbolizuotų bendruomenės savigarbos jausmą ir pasididžiavimą. G.Bakeris sukūrė vaivorykštės vėliavą, kuri pirmąkart viešai suplevėsavo būtent 1978 m. San Fransiske.
H.Milkui priklauso ir dar vienas pasiekimas, susijęs, kad ir kaip keistai tai beskambėtų, su šunų išmatomis.
Tuo metu San Fransiskas kentėjo nuo šunų išmatų, kurių buvo pilnos miesto gatvės.
Būtent H.Milkas pasiūlė nutarimą, pagal kurį žmonės, kurie nesurenka savo šunų išmatų, galėjo būti baudžiami. Šis nutarimas nuskambėjo ne tik San Fransiske, bet ir visų JAV mastu. Galioja jis iki šiol, o panašias taisykles priėmė ir daug kitų miestų bei valstybių.
H.Milkas nuolat pabrėžė, kad jo išrinkimas yra svarbus ne tik gėjų bendruomenei, bet ir kitoms visuomenės grupėms, patiriančioms problemų – pavyzdžiui, senjorams ar neįgaliesiems. Jo požiūriu, šios grupės patyrė panašius jausmus ir panašų vilties trūkumą.
„Be vilties, ne tik gėjai, bet ir juodaodžiai, senjorai, neįgalieji – mes, visi mes pasiduosime. Ir jei jūs padėsite į įvairias pareigas išrinkti daugiau gėjų, tai uždegs žalią šviesą visiems, kurie jaučiasi atstumti, toliau judėti į priekį. (…) Nes jeigu gėjus gali būti išrinktas, tai reiškia, kad durys yra atviros visiems“, – vienoje kalboje sakė H.Milkas.
Turėjo ir priešų
H.Milko žygiai už gėjų teises patiko anaiptol ne visiems. Daugelio tuometinių miesto gyventojų nuomone, gėjai turėjo tiesiog užsičiaupti ir laikytis kuo tyliau.
H.Milko laikų San Fransiskas buvo gana aiškiai pasidalinęs į hipių bei gėjų rajonus, tokius kaip Kastras, ir darbininkų rajonus.
H.Milkas ir Danas White'as, vėliau tapęs jo žudiku, gana neblogai atspindėjo abi šio pasidalinimo puses. Savivaldoje jie ne kartą aštriai ginčijosi.
Kai H.Milkas pradėjo siekti, kad teisės aktai, skirti apsaugoti homoseksualų teises, būtų priimti miesto savivaldoje, D.White'as, kuris taip pat buvo San Fransisko Priežiūros tarybos narys, davė interviu „New York Times“, kuriame pasmerkė „didelių mažumų“ „reikalavimus“.
Vietnamo karo veteranas ir buvęs policijos pareigūnas D.White'as interviu teigė, kad, jei gėjų teises ginantys teisės aktai bus priimti, San Fransisko gyventojai arba ims masiškai kraustytis iš miesto, arba „reaguos griežtai“.
H.Milko biografės Lilian Faderman teigimu, „D'White'as lakstė po rajoną, kuriame buvo išrinktas, pasakodamas žmonėms, kaip stengsis, kad San Fransiskas atsikratytų socialinių iškrypėlių“.
1978 m. lapkričio pradžioje, maždaug metai po rinkimų, D.White'as atsistatydino iš tarybos, pareiškęs, kad iš atlyginimo, kurį gauna, „negali išlaikyti šeimos“.
Po kurio laiko, spaudžiamas rėmėjų, jis persigalvojo ir kreipėsi į merą G.Moscone, prašydamas, kad šis jį grąžintų į pareigas. Bet G.Moscone atsisakė tai padaryti – jo valioje buvo parinkti D.White'o įpėdinį, ir jis buvo apsisprendęs pasirinkti liberalesnių pažiūrų žmogų.
H.Milko žūtis
D.White'ui, kuris ir šiaip buvo įsitikinęs, kad G.Moscone ir H.Milkas yra blogiausia, kas galėjo nutikti San Fransiskui, tai buvo lemiamas smūgis. 1978 m. lapkričio 27 d. jis įžengė į San Fransisko savivaldybę, ginkluotas revolveriu.
D.White'as nuėjo tiesiai į mero kabinetą, kur ėmė ginčytis su G.Moscone. Galiausiai jie persikėlė į atokesnį kambarį, kur liko dviese. Ten G.Moscone dar kartą atsisakė iš naujo priimti D.White'ą į pareigas, ir tada šis nušovė merą dviem šūviais į krūtinę ir dviem į galvą.
Tada jis nuėjo tiesiai į H.Milko kabinetą, kur jis tuo metu buvo vienas, ir jį taip pat nušovė penkiais šūviais. Netrukus po to D.White'as pasidavė policijai, nuėjęs į nuovadą, kur kadaise dirbo.
Cleve'as Jonesas, kuris dirbo H.Milko padėjėju, kai jis buvo nužudytas, buvo pirmasis, kuris rado H.Milko kūną.
„Tą dieną man galvoje sukusi tik viena mintis: „Viskas baigta“. Aš praradau draugą, mokytoją, žmogų, kuris man buvo kaip tėvas. (…) Bet vėliau, nusileidus saulei, dešimtys tūkstančių žmonių susirinko ir žygiavo už H.Milką, ir tada supratau, kad niekas nebaigta – tai tik pradžia“, – vėliau prisiminė jis.
Iki šiol kasmet lapkričio 27 d. – dieną, kai H.Milkas buvo nužudytas – C.Jonesas ir bendraminčiai pamini aktyvisto atminimą, su uždegtomis žvakėmis pražygiuodami nuo Harvey Milko aikštės San Fransiske iki miesto savivaldybės.
D/White'as buvo teisiamas. Gynybos metodas, kurį pasitelkė jo advokatai, į istoriją įėjo kaip „šokoladukų gynyba“ (angl. „Twinkie defense“, „Twinkie“ yra JAV populiarus šokolado batonėlis).
Advokatai aiškino, kad D.White'as, artėjant nužudymams, atsisakė sveiko maisto, kurį iki tol valgė, ir ėmė valgyti daug nesveiko maisto, kaip spurgos, limonadas ir „Twinkie“ šokoladukai. Tai esą įrodo, kad jo psichika buvo pakrikusi.
Ši gynyba netikėtai suveikė – D.White'ui kaltinimas buvo palengvintas ir jam tebuvo skirta septynerių metų kalėjimo bausmė (dėl gero elgesio jis buvo paleistas po penkių metų).
Prisiekusiųjų teismas, kurį sudarė daugiausia baltieji katalikai, nutarė, kad D.White'as nesuvokė savo veiksmų ir negali būti laikomas pilnai už juos atsakingu.
Toks teismo sprendimas papiktino San Fransisko gėjų bendruomenę. Kilo riaušės, dabar žinomos „Baltosios nakties riaušių“ pavadinimu. Atsakydami į riaušes, policininkai ėmė veržtis į gėjų klubus ir mušti jų lankytojus. Galiausiai per naktį sužeisti buvo 124 žmonės, tarp jų 59 policijos pareigūnai.
Paskutinė H.Milko kalba
H.Milkas nujautė, kad gali sulaukti liūdno likimo. Po mirties jo kolegos paviešino garso įrašą, kurį H.Milkas jiems buvo nurodęs paviešinti tik „jei bus nužudytas“.
„Aš visiškai suprantu, kad žmogus, kuris pasisako už tai, už ką pasisakau aš, žmogus, kuris yra gėjų teisių aktyvistas, tampa potencialiu taikiniu tiems, kurie jaučiasi nesaugūs, išgąsdinti arba kurie turi gilių problemų“, – šiame įraše sako H.Milkas.
„Aš žinau, kad galiu būti nužudytas bet kada, todėl man atrodo svarbu, kad žmonės žinotų, ką aš galvoju. (…) Jeigu kulka perskros mano smegenis, te ta kulka sunaikina visų spintų šioje šalyje duris“, – tęsė jis, turėdamas omenyje posakį „išlįsti iš spintos“, sakomą apie homoseksualus, kurie atskleidžia savo orientaciją.
Šioje kalboje H.Milkas kreipėsi į visus LGBT bendruomenės atstovus, prašydamas to, kas jam atrodė labai svarbu – kad jie „išlįstų iš spintos“.
„Norėčiau, kad kiekvienas gėjus gydytojas atsiskleistų, kiekvienas gėjus teisininkas, kiekvienas gėjus architektas atsiskleistų, leistų pasauliui žinoti apie save. Tai iškart sugriautų daugiau išankstinio nusistatymo sienų negu bet kas galėtų patikėti. Raginu juos tai padaryti, raginu atsiskleisti. Tik taip mes galėsime pasiekti savo tikslų“, – sakė H.Milkas.
H.Milkas tikėjo, kad baimė, kurią daug žmonių jaučia homoseksualų atžvilgiu, išnyks, kai jie supra, kad tarp gėjų yra ir jų kaimynų, draugų, artimųjų.
H.Milkas iki šiol yra vienas labiausiai vertinamų judėjimo už LGBT teises dalyvių. 2008 m. H.Milko gyvenimo istorija buvo įamžinta Holivudo filme „Milkas“, kuriame jį vaidino Seanas Pennas.
2009 m. prezidentas Barackas Obama po mirties H.Milką apdovanojo prezidentiniu laisvės medaliu. 2016 m. jo garbei buvo pavadintas JAV karinio laivyno laivas „USNS Harvey Milk“.
