Tuo metu jautėme didelį tautinį pakilimą.
Sąjūdžio mitinguose, per radiją, televiziją daug buvo kalbama apie Pabaltijo šalių okupaciją po Antrojo pasaulinio karo. Noras dalyvauti ėjo iš vidaus – pasijautėm tikrais lietuviais.
Gyvenome Ukmergėje, netoli autostrados, kur praėjo Baltijos kelias. Stovėjome susikibę rankomis netoli Žemaitkiemio sankryžos.
Nuvažiavom penkiese: anyta Aldona(jau 15 m. a.a.), vyras Alvydas, dukra Milda – 5 metų, sūnus Mantas – 6 mėnesių. Man tada buvo 28 metai.
Dukra buvo pasipuošusi tautiniais rūbais, kuriuos aš pati siuvau.
Baltijos kelias dabartinę kartą turi išmokyti mylėti savo šalį, nepamiršti šaknų, būti vieningiems.