Buvau maža 7 metų mergaitė. Prisimenu, kaip džiaugsmingai tėvai ruošėsi šiam įvykiui. Mama pasiuvo mums su sese baltus apdarus ir numezgė trispalvės juostelę ant galvos. Tėtis organizavo maršrutą ir kelionės detales. Pamenu, kaip važiavom, link mūsų miestui priskirtos vietos, ir nors buvo daug mašinų, kamščiai vietomis dideli, tačiau visi buvo pakilios nuotaikos, geri vieni kitiems. Atrodė, kad niekas negali sugadinti tos dienos. Dar pamenu, kaip nedrąsu buvo kibtis nepažįstamam vyrui į ranką, tačiau degančios tėvų akys bylojo, kad vyksta be galo svarbus momentas ir visos baimės gali būti nugalėtos. Kaip džiaugiuosi, kad buvau ten ir prisimenu.