Tąkart su mama važiavome autobusu namo po ekskursijos Taline. Buvau dar vos 8-erių bamblys. Bet dar važiuojant Estijos keliais jutau, kad turistiniame „Ikaruse“ vyksta kažkoks sujudimas. Tuo metu populiaru būdavo trūkstant sėdimų vietų, pasiimti savo taburetę ir tokiu būdu gauti vietą autobuse. Atminty išliko ir vaizdas, kaip greitai tos taburetės dingo iš akiračio, visi susikabinę vieningai dainavo iš autobuso garsiakalbių sklindančios kažkokio „dėdės“ dainos žodžius. Dar iki šiandien kartais tas vaizdas iškyla mintyse. Ir tik visai neseniai prisiminiau, kad tai buvo visai „šviežias“ A. Vilčinsko kūrinys, tapęs vienu iš Sąjūdžio hitu, „Grįžtu namo“. Ir kartais pasvarstau, kad jeigu šis paveikslas vis dar mano atminty, vadinasi, tai man buvo labai svarbu. Kad ir mažam vaikui...