Vieną dieną tėvai tiesiog paėmė už rankos ir ėjome link Katedros aikštės. Aikštėje buvo nepakartojamas jausmas, tiek daug geranoriškų žmonių. Sutartu laiku visi susikabinome. Prie mūsų priėjo monsinjoras Kazimieras Vasiliauskas padavė man ranką ir sako: „Ar čia reik jau stotis?“ :) Dabartinei kartai, manau, tai puikus pavyzdys, kaip svarbu būti kartu susikibus, juk bendras tikslas mūsų laisva LIETUVA.