Nedaugžodžiaujant, ranką prie širdies pridėjęs pasakysiu: nepamenu kitos tokios dienos savo gyvenime, kad skubėčiau ir jaudinčiausi taip ne dėl savęs ar artimųjų, ir tas jaudulys su niekuo daugiau nepalyginamas... Ar dalyvausiu – net nebuvo tokio klausimo, abu su žmona pasičiupome savo 2 metų amžiaus „jaunuolį“, gerai nebepamenu detalių, kokiu būdu, bet atsidūrėme pietinėje miesto dalyje, netoli tuomečio autobusų parko, ir sustoję su kitais akcijos dalyviais, džiaugėmės, kiek mūsų daug ir kokie galingi kartu jaučiamės! Trispalvių – nenusakoma jūra, ir jos vis plūdo ir dažė viską aplinkui mieliausiomis pasaulyje spalvomis. Dar pamenu, vėliau pažeme, Rygos link praskrido vienas ar du „kukurūznikai“, irgi trispalvėmis pasidabinę. Turėjau fotoaparatą, paprašėme kažkieno, kad įamžintų mus visus tris, tik tada dar nežinojau, kad nelemta bus išsaugoti tos pačios brangiausios (neatspausdintos) nuotraukos, tikrai daug dabar už ją atiduočiau... Kadangi su „mažiuku“, gal ir nebuvome paskutinieji, palikę Baltijos Kelią, bet išbuvome tikrai netrumpai ir skirstėmės pakilios nuotaikos. Linkiu visiems, o ypač jauniems, bent kartą pasijusti taip, kaip tada mes jautėmės!