Dalyvavau Sąjūdžio susirinkimuose, todėl žinojau, kas vyksta. Darbe – Ekonomikos ir finansų technikume – susiorganizavom transportą vykti link Ukmergės. Apsirengėm tautiniais rūbais ir spėjom nuvažiuoti tik iki Pedagoginio instituto žiedo, nes buvo didelės transporto spūstys. Maždaug ties dabar pastatyta trispalve siena įsijungėme į rankomis sujungtą Baltijos kelią. Apėmė nuostabus vienybės ir laisvės jausmas, o dar daugiau džiaugsmo pridėjo iš praskrendančio lėktuvo metamos gėlės! Po šio įvykio dar kurį laiką sėdėjom pievoje, norėjosi kuo daugiau prisisotinti tuo išgyvenimu, kai visi vienas kitam šypsosi, paslaugūs, džiugūs ir drąsūs. Tikėjom, kad viską galim dėl Lietuvos ir jos laisvės!