Buvau sanatorijoje Druskininkuose. Atsirado entuziastas su savo transportu, kuris labai energingai ragino, vietoje įprastų pramogų, nuvažiuoti ir sudalyvauti Baltijos kely (deja, neatsimenu šio žmogaus pavardės). Taip ir padarėme. O kaip jautėmės dalyvaudami - tai išliko nepakartojamu įspūdžiu. Tokio žmonių draugiškumo ir susitelkimo neįmanoma pamiršti. Labiausiai įsiminė tai, kad jau pasibaigus renginiui ir, stengiantis išvažiuoti iš kolonos, užkaitus ir gęstant mašinų varikliams, nebuvo jokio nepasitenkinimo. Visi tik stengėsi padėti ir pagelbėti. Su šypsenomis ir gera nuotaika. Kadangi keliai buvo labai užkimšti, judėjome iš kolonos vėžlio žingsniu. Ir tik pasukę šalutiniais keliukais, grįžome į Druskininkus paryčiais... Niekada neužmiršiu šios lietuvių, latvių ir estų bendros kolonos. Buvome jauni ir tikėjome, manau, kad ir dabartinis jaunimas tiki savo Lietuva.