Man tuomet buvo 7. Iš Kauno važiavome tėčio draugo žiguliuku, kažkur prie Ukmergės. Dėl ko visa tai vyko matyt iki galo nesupratau, bet važiuojant ir pro langą matant susikibusius už rankų žmones supratau, kad tai kažkas labai svarbaus. Nes taip stovėjo ir tetos, ir dėdės, todėl neabejojau „reikalo“ svarba ir aš.