Visa Lietuva žinojo ir ruošėsi dalyvauti Baltijos kelyje. Aš važiavau su kaimynų Liutkevičių šeima – Rimas, Irena, Jurga ir mažoji ketverių metukų Rūtelė. Mūsų, Prienų raj., vieta buvo 221 km. Laiku nuvažiavome, todėl galėjome didžiuotis, kaip ir visi mus supantys žmonės, rankose išdidžiai laikydami vėliavėles. Mūsų vėliavėlę laikė Rūtelė. Visi susikibę tankomis dainavime „BUNDA JAU BALTIJA“. Nepakartojamas vaizdas, kai iš lėktuvo pradėjo byrėti gėlės. Reikia tik pajausti akimirką: skamba daina, plazda vėliavėlės bei vėliavos ir krinta gėlės, o žmonių akyse džiaugsmo ir vilties ašaros. Paskui pradėjo žiebtis žvakelių liepsnelės. Tas vaizdas ir dabar gyvas mano akyse ir širdyje. Vėliavėlė ir dabar man primena tą garbingą šventę. Ją pastatau lange, kai prie namo iškeliu Trispalvę, o ant stiebo plevena Vytis.