Tą vasarą su pussesere buvom susitarusios prieiti Pirmos Komunijos. Taip susipažinau su keliais vietiniais kunigais, naujais jaunais ir aktyviais žmonėmis. Įkūrėme ateitininkų organizaciją rajone. Dėl to, kad tikrai dalyvausime Baltijos kelyje, nekilo klausimų. Juolab kad Pasvalys buvo (yra) šalia pagrindinės Baltijos kelio arterijos. Jausmas buvo nepakartojamas. Masė žmonių. Autobusai važiavo ir važiavo pro šalį: Joniškis, Pakruojis, Šiauliai, Klaipėda... Pasvaliečiai ėjo pėsti. Vieni nešėsi gėles, vedėsi vaikus... Jauni, maži, seni... Rodės, visas miestas išėjo susikabinti rankomis. Kažkas turėjo radijo imtuvą ir klausė vis naujų žinių. Virš galvų ratus suko lėktuvėlis ir barstė gėles. Ir ta akimirka... tas širdį perveriantis bendrystės jausmas, kai visi susikibo rankomis... Jis taip ir liko... Vienoje rankoje sesers delnas, kitoje draugės...
Myliu Lietuvą!