Dar būdama vaikas kartu su tėvais, sese tą rytą vykome į bendrą trijų Baltijos šalių kelią. Kelionė truko ilgai, nes kelyje buvo daug automobilių, žmonių tarp automobilių taip pat netrūko, nes daugelis ėjo pėsčiomis. O mums dar norėjosi nuvykti kuo toliau ir pamatyt visą kelią savo vaikiškomis akimis. Kadangi jau ir laiko buvo belikę nedaug, ir eismas galutinai sustojo, tai teko visiems staiga išlipti iš automobilių ir stoti į bendrą gyvą žmonių juostą, susiimti rankomis ir laukti, kas vyks toliau. O tai buvo kažkas nuostabaus, visi žmonės susivieniję, susikibę rankomis, iškėlę trispalves mojavo, giedojo bendrą Baltijos šalių giesmę, virš galvų praskrisdavo lėktuvas, leisdamas gėles. Tai buvo kažkas neįtikėtino, nuostabaus ir nepamirštamo. Grįžom namo su neapsakoma nuotaika, įspūdžiais ir šis įvykis tebeliko iki šiol mano akyse, mintyse, širdyje. Šią istoriją pasakoju jau savo atžalom, kurios klausosi su nuostaba, ir manau, jog išliks prisiminimai šiai jaunai kartai.