Biudžetas: sprendžiu aš. Suformuok savo valstybės biudžeto projektą

Projekto partneris:

Pajamos

Išlaidos

Deficitas: 2,9% BVP

Biudžetas: sprendžiu aš

Suformuok savo valstybės biudžeto projektą

Prieš tavo akis – grafikas, atspindintis 2024 m. valstybės biudžeto projektą su 2,9 % nuo BVP deficitu. Apačioje rasi populiariausius siūlymus, kurie į projektą neįtraukti – didinti ir mažinti tiek išlaidas, tiek pajamas. Priimk iššūkį ir pasirink, ką į biudžetą įtrauktum tu. Tik atsargiai – praskolinti Lietuvą gali būti lengviau, nei atrodo.

Išlaidos

Pajamos

Padidinti gynybos biudžetą iki 3 proc. BVP

Vyriausybė 2024 metų biudžeto projekte krašto apsaugai, įskaitant Laikinojo solidarumo lėšas bei Europos taikos priemonės lėšas, numato skirti 2,71 proc. nuo BVP. Finansų ministerija skaičiuoja, kad norint krašto apsaugos biudžetą padidinti iki 3 proc. nuo BVP, papildomai reikėtų skirti 218 mln. eurų.

218 mln. €

Įvesti visuotinį NT mokestį (0,5 proc. tarifas)

Dabar NT mokestį moka tik tie gyventojai, kurių bendra NT vertė viršija 150 tūkst. eurų, tačiau šiuo metu svarstomas naujasis mokesčio modelis. Jis būtų taikomas apmokestinant kiekvieną objektą atskirai, tačiau pagrindiniam būstui numatyta lengvata – apmokestinant tik tą vertę, kuri viršija 1,5 vidutinės būsto vertės (medianos) konkrečioje savivaldybėje. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė pasiūlė gyvenamosios paskirties vertei taikyti 0,05 – 0,5 proc. tarifą – nesvarbu, ar tai būtų pirmas, antras ar trečias gyvenamosios paskirties būstas. Konkretų tarifą šiame intervale parinktų kiekviena savivaldybė atskirai. Pritaikius minimalų 0,05 proc. tarifą į biudžetus būtų surenkama nuo 9,5 mln. eurų, o pasirinkus 0,5 proc. tarifą – 81 mln. eurų.

81 mln. €

Padidinti paramą vaikų būreliams

Neformaliam vaikų švietimui (NVŠ) mokyklinio amžiaus vaikams 2024 metų valstybės biudžeto projekte numatyta 17 mln. eurų – tiek pat, kiek 2021, 2022 ir 2023 m. Lietuvos mokyklose plintant narkotinių medžiagų vartojimui didesnio finansavimo būreliams pasigedo ir valdančiajai koalicijai priklausanti Laisvės partija, ir opozicija. Nors politikai siūlo NVŠ finansavimą didinti skirtingomis sumomis, šį kartą įtraukiame siūlymą finansavimą vaikų būreliams padvigubinti.

17 mln. €

Papildomai apmokestinti aukštas pajamas

Šiemet pristatytoje mokesčių reformoje buvo siūloma visas gautas pajamas (iš darbo santykių, dividendų, individualios veiklos ir kt.) sumuoti, o didžiausioms pajamoms taikyti specialų papildomą tarifą. Bendras gyventojų metines pajamas, siekiančias nuo 60 iki 180 vidutinių darbo užmokesčių (VDU), apmokestinti papildomu 5 proc. tarifu, o pajamas nuo 180 VDU – 7 proc. tarifu. Skaičiuojama, kad specialius papildomus tarifus mokės dvigubai daugiau žmonių nei iki šiol mokėjo progresinius tarifus darbo santykiams: nuo 8 tūkst. dabar iki 16,5 tūkst. po pakeitimų. Tiesa, valdančiojoje koalicijoje nesusitarus dėl GPM pokyčių, diskusijos atidėtos kitiems metams.

64 mln. €

Padidinti senatvės pensijas 20 proc.

2024 metų valstybės biudžeto projekte numatyta, kad vidutinė senatvės pensija kitais metais augs apie 12 proc. – tam numatoma papildomai skirti 519 mln. eurų. Planuojama, kad vidutinė senatvės pensija padidės maždaug 66 eurais ir pasieks 605 eurus, o vidutinė senatvės pensija tiems, kurie turi būtinąjį stažą, – 70 eurų ir sieks 644 eurus. Jeigu pensijos didėtų ne 12 proc., o 20 proc., tam reikėtų 330 mln. eurų papildomai.

330 mln. €

Peržiūrėti savarankiškai dirbančiųjų apmokestinimą

Mokesčių reformos vienas iš tikslų buvo mažinti skirtumą tarp savarankiškai ir pagal darbo santykius dirbančiųjų apmokestinimo. Finansų ministerijos skaičiavimu, dėl pakeitimų, susijusių su individualios veiklos pajamų apmokestinimu, pirmaisiais metais po pakeitimų papildomos pajamos iš GPM gali sudaryti apie 29 mln. eurų, antraisiais – 60 mln. eurų, trečiaisiais metais – 112 mln. eurų. Tiesa, GPM pokyčių svarstymas Seime atidėtas.

29 mln. €

Padidinti finansavimą žiniasklaidai

Daugiau kaip 120 žiniasklaidos priemonių išreiškė nepasitenkinimą numatytu finansavimu Medijų rėmimo fondui (MRF), kuriame numatyta 5 mln. eurų. Žiniasklaidos organizacijos teigia, kad žadėta, jog Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondą pakeitęs MRF bus dukart didesnis, bei prašo kitais metais žiniasklaidos rėmimui skirti 9 mln. eurų biudžetinį finansavimą, kuris kasmet didėtų, kaip ir finansavimas visuomeniniam transliuotojui. Pasak žiniasklaidos organizacijų, tiriamosios žurnalistikos ir mažų redakcijų finansinė situacija šiandien yra ypač sudėtinga.

4 mln. €

Įvesti automobilių taršos mokestį

Metinį automobilių taršos mokestį, kuris būtų įvestas vietoje dabar taikomo automobilių registracijos mokesčio, siūlė Aplinkos ministerija. Jo dydis priklausytų ne nuo automobilio piniginės vertės, o nuo techninių charakteristikų, apibūdinančių automobilio išmetamą taršą. Aplinkos ministerija skaičiavo, kad metinį mokestį mokėtų trys ketvirtadaliai automobilių savininkų, bet pusei jų mokestis siektų iki 100 eurų per metus. Ketvirtadalis dabartinio automobilio parko savininkų, kurių automobilis išmeta mažiau nei 130 g CO2, metinio taršos mokesčio nemokėtų. Mažas pajamas gaunantiems gyventojams būtų taikoma lengvata. Seimas šį automobilių taršos mokesčio projektą atmetė.

170 mln. €

Padidinti finansavimą pirmojo būsto jaunoms šeimoms įsigijimui

Lietuvoje nuo 2018 m. galioja finansinė paskata pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms. Priklausomai nuo šeimoje auginamų vaikų skaičiaus, finansinė paskata teikiama skiriant 15–30 proc. dydžio subsidiją būsto kredito daliai apmokėti arba pradiniam įnašui padengti. Socialdemokatai atkreipė dėmesį, kad nors jaunų šeimų, pageidaujančių gauti finansinę paskatą, skaičius didėja, finansavimas mažėja. 2022 metais finansinei paskatai teikti buvo skirta 23,94 mln. eurų, o 2023 m. - tik 8 mln. eurų. 2024 m. numatyta analogiška suma – 8 mln. eurų. Tad socialdemokratai siūlo didinti finansavimą šiai finansinei paskatai 27 mln. eurų.

27 mln. €

Panaikinti PVM lengvatą šildymui ir PVM už šildymą kompensavimą

Centralizuotam šildymui ir karštam vandeniui Lietuvoje ne vienerius metus galiojo lengvatinis 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas, tačiau dėl pabrangusių energetinių išteklių pernai vasarį buvo nustatytas laikinas apskaičiuoto PVM už šildymą kompensavimas iš biudžeto. Jis galios ir 2023/2024 m. šildymo sezonui. Dėl šių dviejų priemonių biudžetas per 2023/2024 šildymo sezoną neteks 133 mln. eurų pajamų.

133 mln. €

Padidinti pedagogų atlyginimus

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) biudžete yra numačiusi pedagogų atlyginimus didinti 21 proc., tačiau opozicija siūlo darbo užmokestį kelti sparčiau. Darbo partijos frakcija pasiūlė atlyginimams skirti papildomus 245 mln. eurų, Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narė Vilija Targamadzė – 300 mln. eurų. Streikuojanti Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga prašo kitais metais mokytojų atlyginimus didinti 32 proc. Tuo tarpu ŠMSM skaičiuoja, kad tokiu atveju tam iš viso papildomai reikėtų 326 mln. eurų arba papildomų 107 mln. eurų be to, kas jau numatyta Vyriausybės pateiktame biudžeto projekte 2024 metais. 2024 m. valstybės biudžete finansavimas švietimui didinamas 14 proc., tam papildomai skiriant apie 387 mln. eurų. Iš jų per 219 mln. eurų bus skiriama mokytojų ir pedagoginių darbuotojų atlyginimams, tad skaičiuojama, kad atlyginimai „į rankas“ mokytojams vidutiniškai augs 276 eurais.

245 mln. €

Atsisakyti NT mokesčio lengvatų

Šiuo metu galioja 20 lengvatų, kai mokėti NT mokesčio nereikia – tokią išlygą turi savivaldybės ir valstybinės institucijos, profsąjungos, laidojimo namai, religinės bendruomenės ir kitos organizacijos. 2021 metais atlikus išsamią lengvatų peržiūrą, Finansų ministerija įvertino dalies šiuo metu taikomų NT mokesčio lengvatų poveikį biudžeto pajamoms, taikydama išvestinius metodus ir prielaidas. Vertinimai parodė, kad dėl šiuo metu taikomų NT mokesčio lengvatų pajamų netekimai gali sudaryti nuo 21 mln. eurų per metus. Seime šiuo metu svarstoma iniciatyva panaikinti lengvatą tradicinių religinių bendruomenių ar bendrijų NT, naudojamam komercinei veiklai.

21 mln. €

Pastatyti daugiau ugdymo įstaigų Vilniuje

Vilniaus mieste dėl vidinės ir išorinės migracijos 2015–2024 metais mokinių padaugėjo net 21 tūkst., o mokyklų ir ikimokyklinių įstaigų trūksta. Be to, į savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklas 2023–2024 ir vėlesniais metais atvyks per 7 tūkst. pirmaklasių. Tad Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ nariai pasiūlė kitų metų biudžete numatyti 30 mln. eurų Vilniaus miesto savivaldybei ugdymo įstaigų plėtrai.

30 mln. €

Panaikinti lengvatas ilgalaikio taupymo produktams

Finansų ministerija į mokesčių reformą įtraukė pasiūlymą atsisakyti lengvatų ilgalaikio draudimo ir trečios pakopos pensijų įmokoms, paliekant tik lengvatą antrai pensijų pakopai. Minėtų lengvatų ilgalaikio taupymo produktams siūloma atsisakyti palaipsniui, t. y. lengvatą taikyti ateinančius 10 metų iki 2023 metų pabaigos sudarytoms gyvybės draudimo ar pensijų kaupimo sutartims. Finansų ministerijos skaičiavimais, 2024 metais biudžetui šios lengvatos kainuos apie 50 mln. eurų.

50 mln. €

Padidinti finansavimą keliams

Šiemet svarstant biudžetą daug diskusijų kilo dėl kelių finansavimo. Susisiekimo ministerija teigia, kad kad pradėti naujus darbus, pavyzdžiui, prastėjančios būklės automagistralės A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda atskirų atkarpų remontą, taip pat gerinti kelių būklę bei atlikti kitus būtiniausius darbus, būtų galima tik su bent 340 mln. eurų padidintu finansavimu Kelių priežiūros ir plėtros programai ar papildomomis investicijomis į kelius.

340 mln. €

Panaikinti „žaliojo“ dyzelino lengvatą ūkininkams

Ūkininkai Lietuvoje nuo seno turi lengvatą dyzelinui. „Žaliąjį“ dyzeliną šiuo metu gali naudoti 126 tūkst. ūkininkų. Nors planuota nuo 2026 m. įvesti sunaudojamo dyzelino lubas – vienas ūkis galėtų įsigyti iki 100 tūkst. litrų dyzelino, tokiam pasiūlymui Seime nepritarta.

96,6 mln. €

Vienas bilietas visam viešajam transportui Lietuvoje

Kai kurios Europos šalys, skatindamos gyventojus naudotis viešuoju transportu, kuria bendro bilieto sistemą – įsigijus vieną bilietą su juo galima keliauti visomis viešojo transporto rūšimis visoje šalyje. Susisiekimo ministerija teigia, kad, atsižvelgiant į kitų Europos valstybių patirtį, toks technologinis vieno bilieto visam viešajam transportui Lietuvoje sprendimo įgyvendinimas galimai galėtų kainuoti apie 40 mln. eurų. Papildomi kaštai būtų reikalingi kasmet tokiam technologiniam sprendimui administruoti, prižiūrėti, o dar papildomai biudžetui kainuotų, jei būtų nuspręsta gyventojams kompensuoti dalį naudojimosi viešuoju transportu išlaidų.

40 mln. €

Nedidinti NPD 20 proc.

2024 metų valstybės biudžeto projekte Vyriausybė pasiūlė 20 proc. padidinti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD). Tokiu atveju nuo kitų metų NPD augs nuo 625 eurų iki 747 eurų. Finansų ministerija skaičiuoja, kad NPD didinimo naudą pajustų 811 tūkst. gyventojų, kurių atlyginimas yra iki vieno vidutinio darbo užmokesčio.

241 mln. €

10.

Praplėsti vakcinacijos programą

Susirgimų erkiniu encefalitu skaičius Lietuvoje yra didžiausias Europoje. Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro 2022 m. ataskaitos duomenimis, Lietuvoje vidutinis sergamumas erkiniu encefalitu tenka 24,3 atvejams iš 100 tūkst. gyventojų. Sveikatos apsaugos ministerija skaičiuoja, kad jei nuo erkinio encefalito nemokamai būtų vakcinuojama 700 tūkst. asmenų, priskiriamų rizikos grupei (pensininkai, nėščios moterys, sergantys lėtinėmis ligomis, sveikatos sektoriaus darbuotojai), iš viso tam reikėtų biudžete numatyti apie 60 mln. eurų.

60 mln. €

10.

Panaikinti visas pelno mokesčio lengvatas

Finansų ministerijos skaičiavimais, įvairios pelno mokesčio lengvatos šiuo metu biudžetui atsieina daugiau nei 500 mln. eurų. Daugiausiai, 153,5 mln. eurų, pajamų negaunama dėl apmokestinamojo pelno sumažinimo vykdant investicinį projektą, 73,5 mln. eurų – dėl lengvatinio pelno mokesčio tarifo įmonėms, kurių vidutinis darbuotojų skaičius neviršija 10, o mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 300 tūkst. eurų, 35 mln. eurų – dėl atskaitomos suteiktos paramos ir labdaros.

506,6 mln. €

11.

Padidinti policininkams algas

Lietuvos policijos profesinė sąjunga prašo, kad kitų metų biudžete Policijos departamentui būtų numatyti papildomi 12,8 mln. eurų, nes policijos pareigūnams būtina sparčiau kelti algas. Profsąjunga teigia, kad priešingu atveju 2024 metais policijos sistema patirtų nuosmukį, kuris vienareikšmiškai turėtų įtakos ir nacionaliniam saugumui. Policijos departamento statutinių pareigūnų darbo užmokesčiui padidinti 2024 m. valstybės biudžete numatyta 14,4 mln. eurų.

13 mln. €

11.

Padidinti PVM tarifą nuo 21 proc. iki 22 proc.

Svarstant 2024 metų biudžetą politikai ieško būdų daugiau lėšų skirti gynybai. Viena iš iškeltų idėjų – standartinį pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą padidinti nuo 21 iki 22 proc. Finansų ministerija skaičiuoja, kad tokiu atveju tiesioginis poveikis biudžetui galėtų sudaryti apie 280 mln. eurų, nevertinant galimų vartotojų elgsenos pokyčių.

280 mln. €

12.

Padidinti prokurorams algas

2024 metais prokurorų algų didinimui turėtų būti skirta apie 16 mln. eurų, o ne 8,5 mln. eurų, kaip numatyta kitų metų biudžeto projekte, sako generalinė prokurorė Nida Grunskienė. Ji tvirtina, kad dėl nedidelių atlyginimų prokurorai palieka darbą, o naujų neateina – vien šįmet iš institucijos išėjo 15 prokurorų, o nuo 2021 metų darbą prokuratūroje paliko beveik 60 prokurorų. 2024-ųjų biudžeto projekte Generalinei prokuratūrai numatyta iš viso 50,3 mln. eurų asignavimų.

7,5 mln. €

12.

Panaikinti PVM lengvatą viešbučiams

Lengvatinis 9 proc. PVM tarifas (vietoj įprastinio 21 proc.) viešbučiams turėjo baigti galioti 2022 metų pabaigoje, tačiau buvo nuspręsta, kad ši lengvata taptų nuolatine.

28,2 mln. €

13.

Padidinti ugniagesiams algas

Ugniagesių gelbėtojų profesinė sąjunga prašo skirti papildomai 3 milijonus eurų Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui – šie papildomi asignavimai reikalingi naujiems 200 ugniagesių gelbėtojų etatams finansuoti. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento statutinių pareigūnų ir savivaldybių ugniagesių gelbėtojų darbo užmokesčiui padidinti 2024 m. valstybės biudžete numatyti 13,7 mln. eurų.

3 mln. €

13.

Apmokestinti dovanas

Finansų ministerija skaičiuoja, kad dėl neapmokestinamų dovanų iš artimų giminaičių, taip pat darbdavio valstybės biudžetas kasmet netenka 80 mln. eurų. Nors iš pradžių mokesčių reformos siūlymuose buvo numatyta, kad dovanos iš sutuoktinių, vaikų, tėvų, vaikaičių ir senelių galėtų būti apmokestinamos, jei jų vertė per metus viršija 300 tūkst. eurų, o iš brolių ir seserų – jei per metus viršija 150 tūkst. eurų, vėliau pasiūlyta taikyti bendrą neapmokestinamą 300 tūkst. ribą dovanoms iš artimųjų. Šiuo metu dovanos iš giminaičių neapmokestinamos nepriklausomai nuo jų vertės. Iš kitų gyventojų dovanos neapmokestinamos, jei dovanų vertė neviršija 2,5 tūkst. eurų per metus, o iš darbdavio – jeigu neviršija 200 eurų per metus.

80 mln. €

14.

Plėsti vaistų nuo vėžio kompensavimą

Inovatyvios farmacijos pramonės asociacija nurodo, kad iš 168 vaistų, kurie Europos vaistų agentūroje 2018–2021 m. registruoti kaip inovatyvūs, Lietuvoje kompensuojamas vos 21. Šiuo metu rezerviniame sąraše laukia 7 vaistiniai preparatai, skirti pacientams, sergantiems sunkiomis onkologinėmis ligomis, širdies nepakankamumu, intersticine plaučių liga, kurių kompensavimui pirmais metais reikėtų 13 mln. eurų.

13 mln. €

14.

Pritaikyti GPM lengvatą būsto paskolas turintiems

Europos centriniam bankui per daugiau nei metus 10 kartų padidinus bazines palūkanų normas, tai pajuto ir gyventojai – jų turimos būsto paskolos smarkiai pabrango. Į tai reaguodami Seimo „darbiečiai“ pasiūlė paskolas paėmusiems gyventojams suteikti lengvatą – apskaičiuojant ir deklaruojant pajamas už 2023 metus leisti iš jų atimti palūkanas už vieną paimtą kreditą ir taip sumažinti apmokestinamų pajamų sumą. Seimas opozicijos teiktos GPM pataisos svarstyti nepriėmė. Finansų ministerijos skaičiavimais, būsto paskolas turintiems žmonėms taikoma GPM lengvata galėtų biudžetui kainuoti iki 137 mln. eurų per metus.

-137 mln. €

15.

Atsisakyti Kultūros paso

Kultūros pasas – priemonė, leidžianti moksleiviams valstybės lėšomis lankytis įvairiausiuose kultūros ir meno renginiuose: spektakliuose, koncertuose, parodose ir kitose pažintinėse bei edukacinėse kultūros veiklose. Šiuo metu kultūros pasas siūlo per 3 000 įvairiausių kultūros renginių ir edukacinių užsiėmimų. Moksleiviai kartu su mokytojais ar individualiai edukacinius renginius pasirenka patys, atsižvelgdami į jiems skiriamas lėšas, taip pat savarankiškai arba su grupe nusprendžia, kokios srities ar vertės paslaugas užsisakyti. 2024 metų valstybės biudžeto projekte kultūros paso finansavimui numatyta skirti 4 mln. eurų.

-4 mln. €

15.

Pritaikyti papildomą NPD už vaikus

Prezidentūra pasiūlė įvesti papildomą neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) už vaikus, kuris galėtų siekti 1044 eurus per metus arba 87 eurus per mėnesį už vieną vaiką. Papildomą NPD už vaiką prisitaikytų ne tik turintys darbo sutartis, bet ir tėvai, dirbantys pagal individualią veiklą. Paramą tėvai galėtų gauti kartą per metus, teikdami metines pajamų mokesčio deklaracijas. Tuo tarpu finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, kad praeitoje kadencijoje papildomo NPD dydžio buvo atsisakyta, o vietoj jo įvestas vaiko pinigų modelis, leidžiantis paramą gauti ir nedirbančioms šeimoms.

-60 mln. €

16.

Atsisakyti valstybinių pensijų reformos

Nuo 2024 m. liepos planuojama pradėti įgyvendinti valstybinių pensijų reformą, kuria numatoma 87 proc. didinti nukentėjusiųjų asmenų valstybines pensijas. Tai palies beveik 48 tūkst. šių pensijų gavėjų. Vidutinė nukentėjusiųjų asmenų valstybinė pensija, skiriama tremtiniams, politiniams kaliniams, lyginant su šių metų dydžiu, augs apie 72 eurus (nuo 73,07 euro iki 144,71 euro). Šia reforma taip pat planuojama nustatyti pareigūnų ir karių valstybinių pensijų už tarnybą „grindis“ – minimalios pensijos už tarnybą dydį. Jei pareigūnai ar kariai bus ištarnavę nustatytą laiką pensijai skirti, „grindys“ sudarys 350 eurų, o jei bus ištarnavę mažiau – proporcingai mažės „grindų“ dydis. Be to, planuojama keisti pareigūnų ir karių, teisėjų, prokurorų valstybinių pensijų apskaičiavimo modelį;

-34,5 mln. €

16.

Panaikinti automobilių registracijos mokestį

Automobilių registracijos mokestis taikomas lengviesiems automobiliams, kai jų nustatomo CO2 kiekis viršija 130 g/km. Jį reikia sumokėti registruojant automobilį pirmą kartą – kai norima įregistruoti naują ar iš užsienio įvežtą automobilį. Taip pat visais atvejais, kai keičiasi automobilio valdytojas arba kai po išregistravimo automobilis yra registruojamas iš naujo, pavyzdžiui, pasibaigus laikinos registracijos terminui. Tikslus mokesčio įmokos dydis priklauso nuo automobilio išmetamo CO2 kiekio ir degalų rūšies.

-34 mln. €

17.

Panaikinti Laikinąjį solidarumo įnašą

Europos centriniam bankui smarkiai pakėlus bazines palūkanų normas Lietuvoje veikiančių komercinių bankų pelnai išaugo iki rekordinių dydžių – skaičiuojama, kad 2023 metais bankai uždirbs virš milijardo eurų pelno. Finansų ministerija ir Lietuvos bankas teigia, kad šie pelnai yra netikėti – t.y. nulemti nuo bankų nepriklausančių aplinkybių, nes komercinės įstaigos pelnosi iš Europos centriniame banke laikomų indėlių. Tad šiemet įvestas laikinasis bankų solidarumo įnašas, kuris skaičiuojamas nuo grynųjų bankų palūkanų pajamų, daugiau kaip 50 proc. viršijančių vidutines ketverių pastarųjų metų pajamas. Mokestis bus taikomas dvejus metus – iki 2025-ųjų, o surinktos lėšos skiriamos karinio mobilumo ir dvigubo naudojimo (civilinėms ir karinėms reikmėms) transporto infrastruktūrai bei kitoms krašto apsaugos reikmėms.

-280 mln. €

18.

Pratęsti PVM lengvatą viešajam maitinimui 2024 m.

Lengvatinis 9 proc. PVM maitinimo įstaigoms galioja iki šių metų pabaigos. Nors opozicija šiemet bandė siūlyti ją pratęsti neribotai, tokia idėja Seime palaikymo nesulaukė. Finansų ministerijos vertinimu, 2024 metams pratęsus lengvatinį 9 proc. PVM tarifą restoranų, kavinių ir panašių maitinimo įstaigų teikiamoms maitinimo paslaugoms, valstybės biudžetas galėtų netekti apie 172 mln. eurų pajamų iš PVM.

-172 mln. €

Pažymėkite savo pasirinktas pajamas ir išlaidas

Pateikti biudžetą