| Penktadienis | Eurolyga | „Olimpia“ – „Žalgiris“ | 21:45 | Milanas |
Stebėdamas A.Gudaičio treniruotę net nepasakytum, kad šis bizonas pastarąjį kartą žaidė tik prieš devynis mėnesius.
Bet profesorius Ettore Messina su savo komanda kruopščiai planuoja 208 cm ūgio centro sugrįžimą ant parketo. Milano treneriai laukia tinkamiausio momento, kada mesti į kovą savo didžiausią kozirį.
A.Gudaitis šypsosi, jau uodžiantis oficialių rungtynių prakaitą. Nors ilgos kryžminių kelio raiščių traumos reabilitacijos metu buvo ir daug piktų akimirkų.
Buvo tikrai visokių momentų – patikėkite. Kai praleidi be krepšinio tiek daug laiko, tikrai sunku.
Po vasario 1-ąją patirtos traumos sparčiai sveikti pradėjęs vidurio puolėjas netgi nelaidojo vilties rugsėjo pradžioje sužaisti pasaulio čempionate Kinijoje. Tačiau skausmai greitai keitė planus.
Susitaikęs su trauma ir jos padariniais psichologiškai, A.Gudaitis dabar kantriai laukia momento, kai E.Messina pašauks jo pavardę prie šoninės linijos.
Dar ne su „Žalgiriu“. Galbūt net ne kitame Eurolygos ture. Kolegos iš Italijos sufleruoja pasižymėti spalio 20-osios Italijos čempionato rungtynes su Kremonos komanda.
Bet vienas naudingiausių praėjusio Eurolygos sezono krepšininkų jau viena koja svarbiausių kovų ringe.
„Olimpia“ gydytojų personalas, treneriai, šeima ir pats Artūras padėjo išpildyti jam pažadą, kurį jis pristatė po nelemto vakaro Las Palmase – grįžti į aikštę dar stipresniam.
– Patyręs traumą minėjote, kad į aikštę grįšite stipresnis. Kur sustiprėjote? – Lietuvos žurnalistai Milane paklausė A.Gudaičio.
– Manau, po tokių traumų esi stipresnis psichologiškai. Man tos jėgos kaip ir nelabai trūksta (šypsosi), bet psichologiškai, manau, pasikeičiau.
Esu pasiruošęs žaisti. Bet treneriai mato geriau ir nori palūkėti, kad būčiau pasiruošęs 100 proc. eiti į aikštę.
– Ar reabilitacijos metu teko pereiti piktus momentus, kai norėjote sugrįžti greičiau?
– Buvo tikrai visokių momentų – patikėkite. Kai praleidi be krepšinio tiek daug laiko, tikrai sunku. Atrodo, gali tikrai žaisti, bet išeini, žaidi – viskas gerai, o jau kitą dieną nusimuša tas gerumas, nes kažkas pasijaučia.
Bet psichologiškai aš tam pasiruošęs. Tiesiog laukiu pirmųjų rungtynių.
– Kada galima laukti jūsų aikštėje?
– Pačioje pradžioje labai greitai palypėjau į viršų. Atrodė, kad viskas įvyks gal net greičiau, nei atrodė dabar. Bet dabar esu finišo tiesiojoje.
Daug laiko nebereikia, bet reikia pajusti žaidimą ir visokius tokius dalykus.
– Ko dar trūksta iki to išbėgimo oficialiose rungtynėse?
– Kai nežaisti 9 mėnesius, reikia laiko tiek pajausti detales trenerio schemose, tiek savo kūną – ta koja nebe tokia pat, kaip anksčiau. Dar reikia susidėlioti mintis galvoje, kad vienoje vietoje sužaisčiau truputį protingiau ir panašiai.
Yra tokių mažų dalykų, kurie yra dideli.
– Bet fiziškai nesate ribojamas?
– Ką tik visą treniruotę dariau su kontaktu. Nėra jokių apribojimų.
– Kol kas dar tik teko treniruotis pagal Ettore Messinos schemas, bet kur treneris jus jose mato?
– Messina mėgsta didelius žmones ir aikštėje laikyti aukštą penketą. Pavyzdžiui, kartais trečiu numeriu žaidžia Jeffas Brooksas. Jo požiūriu, visi žaidėjai turi būti įjungti į žaidimo schemas. Tai labai gerai, nes visi gerai jaučiasi.
Sezono pradžioje ne viskas pavyksta, bet tai normalu visoms komandoms. Kiek žiūrėjau pirmojo turo rungtynių, tai kiti klubai irgi tikrai nespindėjo gražiu žaidimu.
Tai ir mes tuo pačiu.
– Kokį įspūdį jums paliko darbas su Ettore Messina?
– Galiu jį apibūdinti tik geriausiais žodžiais. Ką visi sako, taip ir yra.
Tai griežtas treneris, kuris išreikalauja iš žaidėjų. Už aikštės ribų jis gali pasikalbėti su tavimi kaip draugas.
Aikštėje mes žinome, koks jis yra ir kiek jis iš mūsų išreikalauja. Jis nori, kad visiems būtų gerai.
Messina yra maksimalistas ir to prašo iš kitų.
– Jūsų komandoje buvo daug pokyčių. Kur labiausiai pasikeitė Milano komandos braižas?
– Visame kame. Galėčiau vardyti ir vardyti.
Nuo komandinio žaidimo, tiek iki salės reikalų – pagaliau turime bendrą rūbinę. Kas galbūt juokinga, bet tai yra didelis privalumas.
Mes dabar esame tikra šeima.
– Ar toks žaidimo stilius jums arčiausiai širdies?
– Nenoriu sakyti, kad čia kažkas buvo blogai ar panašiai. Prie širdies visada yra protingas ir akcentuotas žaidimas. Dabar mes tikrai tą turime. Belieka išpildyti trenerio nurodymus ir augti kaip komandai.
– Ko bandysi išmokti ar pasisemti iš 39-erių Luiso Scolos?
– Visko. Jis yra labai geras mokytojas. Aikštėje būtų sunku tokį surasti. Dabar turiu ir aikštėje mokytoją, ir gerą trenerį mokytoją. Man tai bus super grįžti žaisti.
– Kokį įspūdį palieka šis „Žalgiris“?
– Nauja komanda. Visada taip yra su „Žalgiriu“ – kadangi jie negali išlaikyti lyderių, nelengva toliau vėl išmokti sistemą su 4-5 naujais žmonėmis. Reikia laiko ir jiems, ir mums.
