| Penktadienis | Eurolyga | „Žalgiris“ – „Olimpia“ | 20:00 | Kaunas |
„Žinoma, kad penktadienį palaikysiu „Žalgirį“! – nedvejodamas tinklalapiui Eurolyga.lt sakė Kauno publiką efektingais epizodais užbūręs Aaronas White'as.
Pasirinkimas šioje dvikovoje šviesiaplaukiui puolėjui yra labai lengvas – iš Ohajo valstijoje įsikūrusio Strongsvilio miestelio kilęs amerikietis „Žalgiryje“ praleido dvejus geriausius karjeros metus, o patirtį Milane sulygina su atimta meile krepšiniui.
Jis negavo žaidybinio laiko, kurio tikėjosi prieš pasirašydamas sutartį. Trenerio Ettore Messinos naudojamos rotacijos paraštėse atsidūręs krepšininkas ėmė nykti ant atsarginių žaidėjų suolo bei ieškojo galimybių ištrūkti.
Atletas konstatuoja: po sezono į Milaną jis tikrai negrįš. Sutartyje su Italijos klubu kaba pliusas, tačiau žaidėjas sutarė dėl kontrakto nutraukimo, tad po sezono taps laisvuoju agentu.
206 cm ūgio puolėjas šį sezoną vilkėdamas „Olimpia“ marškinėlius Eurolygoje rungtyniavo vos po 10 minučių, rinko po 2,1 taško, atkovojo po 1,4 kamuolio ir fiksavo po 1,9 naudingumo balo.
„Milane praradau meilę krepšiniui, bet ji atgimė Tenerifėje“, – Eurolyga.lt sakė 27-erių amerikietis.
Žaidimu vėl besidžiaugiančio A.White'o negąsdina ir pasaulinio dėmesio sulaukęs koronavirusas, atrastas toje pačioje Kanarų saloje.
„Girdėjau naujienas apie Tenerifės pietuose esančiame viešbutyje atrastą koronavirusą. Ten paskelbtas karantinas, tačiau mano regione panikos nėra. Nuo vietos, kurioje gyvenu, iki koronaviruso židinio pietuose, yra valanda kelio, tad didelio susirūpinimo mano regione nesijaučia“, – situaciją apžvelgė 27-erių puolėjas.
Į Ispanijai priklausančią Kanarų salą jis persikėlė prieš kiek daugiau nei mėnesį, kai krepšininko užsigeidė aukštus tikslus kelianti Tenerifės „Iberostar“. Tai komanda, kurioje dar prieš trejus metus rungtyniavo ir kitas žalgirietis Marius Grigonis.
Lietuvio patarimo jis neprašė, jam pakako pokalbio su treneriu. „Man reikėjo komandos, kurioje galėčiau užbaigti sezoną, atgauti meilę krepšiniui ir pasitikėjimą savimi“, – pasakoja atletiškas puolėjas.
Tą jis sėkmingai gali daryti Tenerifės komandoje. Čempionų lygoje per trejas rungtynes A.White'as vidutiniškai ant parketo praleido po 27 minutes, pelnė po 13 taškų, atkovojo po 6 kamuolius ir rinko po 14 naudingumo balų.
Ispanijos čempionate – 8,7 taško, 5,3 atkovoto kamuolio bei 10,3 naudingumo balo per 22 minutes.
Solidų žaidimą šį sezoną demonstruojanti „Iberostar“ vietiniame čempionate šiuo metu užima ketvirtąją vietą, tikslas Čempionų lygoje – finalo ketvertas ir kova dėl titulo.
Buvęs žalgirietis A.White'as tinklalapiui Eurolyga.lt papasakojo apie karčią patirtį Milane, neištesėtus pažadus, neišnaudojamą Artūrą Gudaitį, Tenerifėje atgimusią meilę krepšiniui, „Žalgirio“ šansus kovoje dėl atkrintamųjų, neįkainojamą patirtį ir amžinus draugus Kaune, Šarūno Jasikevičiaus elitinį darbą bei norą kažkada sugrįžti.
– Kas lėmė, jog palikote Milano komandą?
– Mano vaidmuo nebuvo toks, kokio tikėjausi praėjusią vasarą, dar pasirašydamas sutartį. Milane aš nerungtyniavau ir nebuvau patenkintas susidariusia situacija. Nematau prasmės sėdėti ant suolo, nežaisti ir būti suirzusiam. Nusprendžiau palikti komandą.
Man reikėjo klubo, kuriame galėčiau užbaigti sezoną, įgauti pasitikėjimo ir vėl mėgautis krepšiniu. Milane aš to neturėjau, bet Tenerifėje atgavau meilę krepšiniui.
– Ko iš jūsų aikštelėje reikalaudavo treneris Ettore Messina?
– Jis norėjo, kad žaisčiau kietai ir su energija. Aš taip žaidžiu visada, bet dėl kažkokių priežasčių jis nedavė man minučių ir nematė manęs rotacijoje.
– Ar galime sakyti, kad treneris E.Messina nemokėjo jūsų išnaudoti, kaip kad nemoka ir Artūro Gudaičio?
– Manau, kad jūsų nuomonė yra teisinga. Buvau nustebęs, nes E.Messina mane įsigijo vieną pirmųjų. Nuo pat atvykimo į klubą nebuvo aišku, ką turiu daryti bei ko iš manęs norima.
Panašioje situacijoje yra ir A.Gudaitis. Matėme jį praėjusiame sezone, kai prieš traumą jis žaidė fantastiškai. Neskaičiuojant Brandono Davieso, Artūras, mano nuomone, buvo geriausias centras lygoje. Jis buvo trečias ar ketvirtas žaidėjas pagal naudingumą Eurolygoje. Dabar jis stringa. Aš stebiu Eurolygą, žiūriu rungtynes, esu didelis šio turnyro sirgalius. Mano akimis, Milane žaidėjai nežino, ką turi daryti. Žaidimas tikrai neatrodo sklandus.
Pasikartosiu, bet buvau nustebęs dėl situacijos Milane. Prieš atvykdamas domėjausi treneriu E.Messina, rinkau visą informaciją, tad man buvo didelis siurprizas, jog visa situacija pasisuko tokia linkme. Sakau jums atvirai.
– Ką radote „Iberostar“ klube?
– Treneris yra labai geras, o sudėtis stipri, kurioje yra ir tikrai patyrusių vyrukų. Požiūris šiame klube – išties profesionalus. Kartais nėra lengva pakeisti komandą viduryje sezono, tačiau jie man ir mano šeimai padėjo apsiprasti naujoje vietoje. Kalbant apie krepšinį, treneris paaiškino savo krepšinio filosofiją ir viskas yra gerai.
– Kokius tikslus šiame sezone kelia „Iberostar“?
– Nesu tikras. Kai atvykau į Tenerifę, komanda užėmė ketvirtąją vietą ACB, o Čempionų lygos grupių etape užėmėme antrąją poziciją. Šiame turnyre norime pasiekti finalo ketvertą ir laimėti titulą. Ispanijoje – kovoti dėl kuo aukštesnės vietos. Tai labai stipri lyga. Neaišku, kokios bus atkrintamųjų poros, bet turime tęsti gerą žaidimą, išlaikyti esamas pozicijas ir matysime, kas mūsų lauks atkrintamosiose.
– Kokių rungtynių tikitės penktadienį tarp „Žalgirio“ ir „Olimpia“?
– Turėtų būti geras mačas. Girdėjau, kad bilietai vėl išparduoti, o sirgaliai labai laukia šios dvikovos. Kaip įprasta, Šaro vadovaujamas „Žalgiris“ sezono eigoje vis gerina žaidimą. Aš visą sezoną seku „Žalgirį“, nes jame liko daugybė draugų, taip pat palaikau gerus santykius su Šaru.
Smagu matyti, kaip jie gerina žaidimą. Sezono pradžia buvo sunki, patirta daug pralaimėjimų, bet buvo galima įžvelgti komandos potencialą. Jie įprato prie vienas kito ir ėmė gerinti žaidimą. Be to, Eurolyga yra aukšto lygio sudėtingas turnyras, tai žino visi. Gali žaisti gerai, bet pralaimėti. „Žalgiris“ šiuo metu žaidžia gerai, o Milano krepšininkai kovoja dėl vietos aštuonete. „Žalgiriui“ trūksta vienos pergalės, tad laukia labai intensyvios rungtynės.
Kaune laimėti yra sudėtinga visiems. Eurolygoje namų komanda dažniausiai turi pranašumą, bet niekada negali žinoti. „Olimpia“ turi daug talento, o žaidimą nulemia tolimi metimai. Jei jie pataiko, tada rungtynės bus įtemptos ir turės galimybę laimėti. Bet jei „Žalgiris“ žais norimu tempu ir priims gerus sprendimus, tada pasieks pergalę. Nenoriu spėti rungtynių nugalėtojo.
– Kokie ryškiausi atsiminimai iš karjeros etapo „Žalgiryje“?
– Pirmą kartą karjeroje buvau pergalingos krepšinio kultūros dalis. Mes kovojome dėl titulų, o pirmajame mano sezone nukeliavome iki pat Eurolygos finalo ketverto. Tai buvo nuostabi patirtis. Supratau, ko reikia, kad galėčiau rungtyniauti Eurolygoje.
Bet dar svarbesnis dalykas – Kaune sukurtos pažintys ir atrasti draugai. Pamilau žmones, su kuriais teko kartu žaisti ar dirbti klube. Kaune užmezgiau santykius, kurie tęsis visą gyvenimą. Labai gerbiu žmones, su kuriais petys į petį kovojome, ir tuos, kurie vis dar žaidžia „Žalgiryje“. Taip pat jaučiu pagarbą treneriams, sirgaliams ir visiems kitiems, kurie buvo šalia manęs per tuos dvejus metus Lietuvoje.
Jei kažką įkeliu į „Instagram“ paskyrą, tai „Žalgirio“ sirgaliai vis dar siunčia žinutes man ir mano žmonai. Jie klausia, kaip laikomės mes ir mūsų vaikai. Nemanau, kad patirtį Kaune galima sulyginti su kita vieta. Tai atminimas visam gyvenimui.
– Ar svarstytumėte galimybę grįžti į „Žalgirį“?
– Tokia galimybė tikrai egzistuoja. Kaip minėjau, po sezono tapsiu laisvuoju agentu. Per savo karjerą geriausiai jaučiausi ir laimingiausias buvau būtent Kaune. Nenoriu sakyti, kad tikrai grįšiu ar negrįšiu, bet tokia galimybė tikrai egzistuoja.
Laikas parodys, kokių pasiūlymų sulauksiu po sezono. Visi žino, kad man svarbiausia yra šeima, tad sprendimus priimame kartu. Mes darysime tai, kas yra geriausia man, mano vaikams ir žmonai. Jei tai bus Kaunas, tada nuostabu. Jei „Žalgiriui“ manęs neprireiks, turės kitus žaidėjus mano pozicijoje, o aš gausiu patrauklų pasiūlymą iš kito klubo, tada viskas yra suprantama.
Galiu pasakyti tiek, kad iki karjeros pabaigos mane visada domins galimybė grįžti į „Žalgirį“. Dievinau patirtį Kaune, myliu Šarą, o klubas man ir mano šeimai buvo labai geras.
– Ką jums davė darbas su treneriu Šarūnu Jasikevičiumi?
– Nemanau, kad yra vienas išskirtinis Šaro patarimas ar mintis. Svarbiausia tai, kad jis žino, kaip geriausiai panaudoti žaidėjus. Geras treneris moka atrasti auklėtiniui geriausią poziciją ir situaciją, kurioje jis bus sėkmingas ir naudingas. Pas Šarą visi žaidžia geriausią karjeros krepšinį arba tokį gerą, kuris atvertų kelią į dar didesnį klubą.
„Žalgiris“ moka atrasti talentingus žaidėjus, o Šaras randa jiems geriausią įmanomą poziciją.
Thomasas Walkupas yra geras to pavyzdys. Praėjusiame sezone jis migravo tarp antros ir trečios pozicijos ir nežaidė labai gerai. Tada Šaras perstūmė jį į įžaidėjo vaidmenį, nes gynyboje jis yra puikus. Šį sezoną Thomasas žaidžia nuostabiai.
Šaras mato, kokios yra auklėtinių stiprybės bei gali jas prie tinkamų sąlygų išryškinti aikštelėje.
– Kas pasikeitė „Žalgirio“ žaidime, jog jie išlipo iš nesėkmių serijos ir dabar kovoja dėl atkrintamųjų?
– Sunku pasakyti. Žiūrėjau rungtynes Miunchene, kai jie įveikė „Bayern“ ir nutraukė pralaimėjimų atkarpą. Pamenu, kad po rungtynių Eurolygos žurnalistui Lukas pasakė, kad jie tiesiog pataikė metimus. Kartais krepšinyje viskas yra pakankamai paprasta. Tiesiog reikia pataikyti, jei nori pajusti ritmą.
Manau, kad kai pralaimi ir viskas atrodo blogai, lengva sakyti, kad komanda nepateks į atkrintamąsias ar sezonas yra blogas. Bet kai metimai krenta, pasitikėjimas auga, tada gali nutikti bet kas.
Eurolyga yra nenuspėjama. Komandos kartais laimi penkerias ar šešerias rungtynes iš eilės, o kartais krenta į panašią duobę. Tiesiog turi stengtis ir žiūrėti, kas iš to išeis.
Patekti į atkrintamąsias nėra lengva. Eurolygoje daug gerų komandų ir gerų žaidėjų. Patekti į pirmąjį aštuonetą yra velniškai sudėtinga. Jei nepavyks to padaryti, nereiškia, kad tai yra prastas sezonas. Lūkesčiai komandai ėmė augti, kai mes dvejus metus paeiliui pasiekėme Eurolygos atkrintamąsias. Lengva sakyti, kad sezonas prastas, jei nepatekai į ketvirtfinalį, bet galutinis rezultatas priklauso ir nuo varžovų.
– Kaip vertinate dabartinius „Žalgirio“ šansus patekti į atkrintamąsias?
– Nežinau komandų tarpusavio taškų santykio, tad sunku spėlioti. Žinau, kad ekipas nuo 6 ir 14 vietų skiria dvi pergalės. Istorija rodo, kad Šaras žino, kaip nuvesti komandą į atkrintamąsias. Daug lems tarpusavio taškų santykis su konkuruojančiomis ekipomis. Daug komandų turi panašų kiekį pergalių. Tai lyg monetos metimas. Manau, kad galutinėje rikiuotėje po vienodą pergalių kiekį turės apie keturias komandas, tad prasidės skaičiavimai.
Man labai patinka stebėti Eurolygą, aš tapau šio turnyro sirgaliumi. Nežaidžiu Eurolygoje, bet labai pasiilgau to jausmo. Tai įdomiausias turnyras. Nekantrauju pamatyti, kaip viskas išsirutulios.
Akivaizdu, kad šiose lenktynėse palaikau „Žalgirį“. Jiems keliauja mano simpatijos. Noriu pamatyti žaliai baltus atkrintamosiose. Noriu, kad mano draugai būtų laimingi ir turėtų gerą sezoną.
