„Nauja pradžia“, – aštuntojo marškinėlių numerio pasirinkimo motyvus 15min tinklalapiui aiškino Emmanuelis Mudiay, naujasis Kauno „Žalgirio“ atakų organizatorius.
Labiausiai intriguojantis Kauno klubo pirkinys per ilgą laiką baltą lapą gyvenime ir karjeroje yra vertęs ne kartą. Reikšmingiausias jų – ankstyvas pabėgimas iš karo niokoto Zairo (dabar – Kongo Demokratinė Respublika) į Jungtines Amerikos Valstijas.
„Žalgirio“ naujokas Emmanuelis Kabeya Mudiay gimė 1996-ųjų metų kovo 5-ąją dieną tuomečio Zairo sostinėje Kinšasoje. Jo gyvenimas apsivertė vos po dvejų metų, kai dėl širdies smūgio mirė tėtis Jeanas-Paulas, o šalį sudrebino antrasis Kongo karas, dar vadinamas „Didžiuoju Afrikos karu“.
Therese Kabaya liko su trimis vaikais – dvejų metukų Emmanueliu, šešerių Jeanu-Micheliu ir devynerių Stephane'u.
„Tai buvo sunkūs laikai, – apie vaikystę gimtinėje tinklalapiui 15min pasakojo E.Mudiay. – Žmonės gyveno skurde, vyko karas, o gyvenimas Zaire buvo labai pavojingas.“
Antrasis Kongo karas tapo didžiausiu karu šiuolaikinės Afrikos istorijoje, į kurį įsitraukė 8 šalys bei 25 ginkluotos grupuotės. Pranešama, jog šis konfliktas per penkerius metus pareikalavo apie 3,8 mln. aukų. Daugiausia dėl su karu susijusio bado ir ligų.
Vienais jų galėjo tapti ir Mudiay šeimyna, pragyvenusi tik iš mamos augintos kavos ir daržovių. Tačiau 2001-ieji jiems buvo itin laimingi metai, kai prieglobstį suteikė Jungtinės Amerikos Valstijos.
„Mama siekė geresnio gyvenimo mums, norėjo, jog gautume išsilavinimą. Tai priežastis, kodėl persikėlėme į Ameriką. Pagrindinis mano mamos tikslas buvo suteikti saugumą vaikams ir jai pavyko tai padaryti“, – sakė E.Mudiay.
Šią vasarą „Žalgirio“ šeimos nariu tapęs Emmanuelis į Ameriką persikėlė būdamas 5-erių, o į Kongo Demokratinę Respubliką pirmą kartą sugrįžo po šešiolikos metų, kai viešėjo su tautiečiu Bismacku Biyombo.
„Ten vis dar gyvena mano giminaičiai. Nuo 2017-ųjų kasmet grįžtu į tėvynę. Tik pernai negalėjau to padaryti dėl COVID-19“, – sakė E.Mudiay.
Dalase, Teksaso valstijoje nusileidęs E.Mudiay greitai išmoko anglų kalbą, kuri įspūdį palikdavo ir vietiniams.
„Buvo lengva išmokti naują kalbą, nes buvau labai jaunas. Viską, ką girdėjau, galėjau atkartoti. Kai sakau, jog esu iš Afrikos, žmonės labai nustemba, nes negirdi įprasto akcento“, – sakė Emmanuelis.
Jis greitai pamilo krepšinį, kadangi šia sporto šaka užsiiminėjo abu broliai. Jaunėlis norėjo laiką leisti su jais, tad didžiąją laiko dalį gainiojo kamuolį krepšinio aikštelėje. Dar po dvejų metų, būdamas aštuonerių, Emmanuelis suprato, jog sieks NBA svajonės.
„Antroje klasėje pradėjau rašyti laiškus mamai, jog ateityje tapsiu profesionaliu krepšininku. Sakiau, jog noriu žaisti NBA, o tos svajonės galiausiai išsipildė. Mano mama vis dar namuose turi šiuos laiškus, – pasakojo E.Mudiay. – Aš dar žaidžiau amerikietišką futbolą, bet galiausiai pasirinkau krepšinį. Tai buvo saugesnis variantas.“
Sektinais pavyzdžiais jis laiko savo mamą ir brolius. Mėgstamiausi žaidėjai – „Los Angeles Lakers“ legenda Magicas Johnsonas, kurio ištraukas jis vis žiūrėdavo internete, bei „Philadelphia 76ers“ žvaigždė Allenas Iversonas.
Pagal šiuos krepšininkus jis projektavo savąjį žaidimą, tačiau labiausiai gyvenime Emmanuelis akcentuoja žmogiškąsias vertybes.
„Esu lengvai bendraujantis žmogus. Mano gyvenime svarbią vietą užima šeima, kuriai skiriu didelį dėmesį. Dievas man yra svarbiausias, galvoju, jog žmogui svarbu turėti tokį pagrindą. Esu ramus ir paprastas vaikinas, mėgstantis žiūrėti filmus ir „Netflix“, – 15min skaitytojams prisistatė E.Mudiay. – Kaip krepšininkas, aikštelėje mėgstu nustatyti žaidimo tempą. Aš mėgaujuosi krepšiniu. Mėgstu aukštą tempą, bėgiojimą iš vienos aikštelės pusės į kitą, aktyviai dalyvauju greitose atakose bei stengiuosi užkurti sirgalius. Man patinka, kai jie įsiaudrina.“
Nors naujai iškeptas žalgirietis 2014-aisiais metais buvo laikomas vienu talentingiausių savo kartos krepšininkų JAV, tačiau jis priėmė netradicinį ir tuomet itin retą sprendimą, kai vietoj studijų ir žaidimo NCAA pasirinko profesionalo duoną Kinijoje.
JAV žiniasklaida mirgėjo nuo pranešimų, jog E.Mudiay sudarė vienerių metų 1,2 mln. dolerių sutartį su Guangdongo „Southern Tigers“.
„Tai buvo lengvas sprendimas, kadangi mano šeima tapo laiminga, – sakė E.Mudiay. – Norėjau mamai ir broliams suteikti geresnį gyvenimą, tad vietoje NCAA pasirinkau vykti į Kiniją. Mūsų gyvenimas buvo sunkus, mama dirbo per du darbus. Ji dirbo labai daug, o aš norėjau, kad ji nustotų tai daryti. Kontraktas su Kinijos klubu buvo geras. Tai pakeitė mūsų gyvenimą.“
Dėl traumos 18-metis įžaidėjas Kinijoje sužaidė 12 rungtynių, kuriose fiksavo po 18 taškų, 6,3 atkovoto bei 1,6 perimto kamuolio, 5,9 rezultatyvaus perdavimo.
„Kinija man padėjo greičiau augti kaip žaidėjui. Supratau, ką reiškia būti profesionalu. Man tuo metu buvo vos 18 metų, o žaidžiau prieš 35 metų vyrukus, kurie irgi siekė išmaitinti savąsias šeimynas. Patirtis Kinijoje man buvo labai naudinga. Ji padėjo man subręsti“, – pasakojo E.Mudiay.
Kaip be kultūrinio šoko, kai JAV aplinkoje užaugęs 18-metis vaikis persikelia gyventi į tolimąją Aziją?
„Maistas buvo kitoks. Prie to tikrai reikėjo priprasti. Laiko skirtumas tarp Guandongo ir Dalaso buvo net 15 valandų. Žinoma, kalba irgi buvo visiškai kitokia. Kuo ilgiau esi naujoje vietoje, tuo labiau adaptuojiesi prie neįprastų dalykų“, – sakė „Žalgirio“ įžaidėjas.
Aukščiausiai vertinami NBA naujokų biržos talentai visada sulaukia kvietimo į „žaliąjį kambarį“, kuriame turi galimybę gyvai stebėti ceremoniją, o išgirdus savo pavardę – ir užlipti ant pakylos, paspausti ranką lygos komisarui Adamui Silveriui bei papozuoti su naujosios komandos kepurėle.
Ne išimtis buvo ir E.Mudiay, kuris po sezono Kinijoje, t. y. 2015-taisiais metais, buvo pasirinktas septintuoju šaukimu „Denver Nuggets“ klubo. Svajonė išsipildė ne tik krepšininkui, bet ir istorinį įvykį iš arti renginyje stebėjusiai šeimynai – mamai ir dviem broliams.
„Jie buvo laimingi. Visi buvo laimingi, jog žaisiu NBA. Nesitikėjau būti pašauktas septintuoju numeriu, nes daug žmonių sakė, jog mane pakvies aukščiau. Bet septintas šaukimas irgi yra aukštas. Jaučiausi palaimintas. Niekada nepamiršiu šios dienos. Labai džiaugiuosi dėl mamos, kuri turėjo galimybę visą tai patirti kartu su manimi, – sakė E.Mudiay. – Artėjant NBA naujokų biržai laikas išsitempia, bet kai ji ateina, renginys pralekia labai greitai. Tuomet gyvenimas grįžta į įprastas vėžes.“
Per pustrečių metų etapą Denveryje E.Mudiay susipažino su trimis lietuviais. Artūras Karnišovas tuomet dirbo generalinio vadybininko asistentu, Tomas Balčėtis buvo krepšinio strategijos ir analitikos skyriaus vadovas, tuo metu Martynas Pocius tik pradėjo skauto karjerą.
„Tai puikūs vyrukai, kurie norėjo, jog man pasisektų. Žinau, kad jiems irgi gerai sekasi. Džiaugiuosi dėl jų. Visiems, kuriuos sutikau gyvenimo kelyje, linkiu sėkmės. Kontakto su jais nepalaikome, bet pasilabiname, kai susitinkame“, – paklaustas apie tris Denveryje sutiktus lietuvius, kalbėjo krepšininkas.
Emmanuelis niekada nepamirš 2015-ųjų spalio 28-osios. Jis ne tik pirmą kartą žengė ant NBA parketo oficialiose rungtynėse, bet ir pasižymėjo netradicine eilute.
38 minutes žaidęs naujokas pelnė 17 taškų (3/8 dvit., 3/5 trit., 2/4 baud.), atkovojo 5 kamuolius, atliko 9 rezultatyvius perdavimus, tačiau suklydo net 11 kartų.
„Padariau daugybę klaidų, – juokdamasis pirmąjį mačą prisiminė E.Mudiay. – Suklydau gal 8 ar 9 kartus. Pamenu, jog pelniau apie 17 taškų, turėjau 9 rezultatyvius perdavimus, bet ir suklydau gal 9 kartus. Mes laimėjome, tad treneris buvo laimingas. Aš buvau jaunas, man niekas nerūpėjo. Tiesiog žaidžiau krepšinį.“
„Denver Nuggets“ pirmąjį sezono mūšį prieš „Houston Rockets“ laimėjo 105:85.
Debiutiniame sezone E.Mudiay teko rungtyniauti kartu su Joffrey Lauvergne'u, kuriam tai irgi buvo pirmoji NBA patirtis.
Nors bičiuliai kartu pažaidė tik sezoną, bet atsiminimai – labai ryškūs.
„Joffrey – platų įgūdžių arsenalą turintis aukštaūgis. Jis gerai kovoja dėl kamuolių, bėga į greitas atakas, yra vikrus žaidėjas bei linksmas vyrukas. Visi žino, jog Joffrey yra juokingas bei visada nori pagerinti savąjį žaidimą, – pasakojo E.Mudiay. – Kai treneris Mike'as Malone'as jį spausdavo, Joffrey pradėdavo kalbėti prancūziškai. Niekas rūbinėje to nesuprasdavo, išskyrus mane. Tai būdavo labai juokinga. Joffrey susierzindavo ir tiesiog kalbėdavo prancūziškai. Tai buvo juokinga, kadangi vienintelis suprasdavau, ką jis kalba.“
J.Lauvergne'as buvo vienas tų, kuris viliojo E.Mudiay prisijungti prie „Žalgirio“.
„Dabar prancūziškai kalbamės daugiau nei Denveryje. Per šį laiką aš stipriai pagerinau prancūzų kalbą, – sakė Emmanuelis. – Jis man paskambino dieną prieš man priimant sprendimą vykti į „Žalgirį“. Jis papasakojo apie situaciją mieste ir klube, ką jis mėgsta labiausiai čia veikti. Jam čia tikrai patinka. Tai antras Joffrey sezonas komandoje. Jis pasirinko grįžti, o tai daug ką pasako. Joffrey myli šią vietą.“
Nuo 14,8 taško, 3,3 atkovoto kamuolio bei 3,9 rezultatyvaus perdavimo vidurkio 2018–2019 metų sezone iki atsidūrimo NBA klubų paraštėje vos po dviejų sezonų.
E.Mudiay gūžčioja pečiais paklaustas, kas nutiko.
„Nežinau, nežinau... Šį klausimą man užduoda daugybė žmonių. Tiesiog bandau toliau eiti į priekį. Tokiam dalykui nėra paaiškinimo. Nežinau, ką daugiau atsakyti, – sakė „Žalgirio“ įžaidėjas. – Bet dėl to aš nesu nusiminęs. Aš nežiūriu neigiamai ir į tai, jog atvykau į „Žalgirį“. Tai yra galimybė man toliau mylėti krepšinį, pažinti kitokią kultūrą ir Eurolygą.“
NBA klubų dėmesio nesulaukęs įžaidėjas nusprendė nesiblaškyti ir praleisti visą sezoną be profesionalaus krepšinio ir skirti laiką šeimai, kurią interviu metu su 15min akcentavo bent keletą kartų.
„Turėjau galimybę žaisti, bet nusprendžiau to nedaryti. Jaučiau, kad laikas nėra tinkamas. Aš buvau susikoncentravęs į šeimą. Taip pat į tai, ką man reikia padaryti“, – užsiminė E.Mudiay.
E.Mudiay, ieškodamas NBA kontrakto, nesvarstė apie galimybę persikelti į Europą ir šią vasarą. Viskas pasikeitė, kai jam paskambino pagrindinio ekipos vedlio ieškojęs Martinas Schilleris.
„Utah Jazz“ yra paskutinė NBA komanda, kurios marškinėlius vilkėjo iš Kongo Demokratinės Respublikos kilęs atakų organizatorius, o dublerių komandoje darbavosi dabartinis „Žalgirio“ vairininkas iš Austrijos.
„Mes buvome šiek tiek pažįstami. Martinas ateidavo į pasiruošimo sezonui stovyklas, kartais prisijungdavo ir prie treniruočių. Jis bendraudavo su Quinu Snyderiu ir būdavo šalia komandos. Taip mes ir susipažinome. Jis turėjo didžiulę įtaką mano sprendimui atvykti į Kauną. Sakau nuoširdžiai, jei būčiau nepažinojęs Martino, tikriausiai dabar „Žalgiryje“ manęs nebūtų. Mūsų santykis su Martinu tapo esminiu mano atvykimo į Kauną faktoriumi. Pagalvojau, kad jei kažkas tavęs taip nori, tai kodėl ne?“ – sakė E.Mudiay
M.Schilleris tapo geriausiu 2020-ųjų metų G lygos treneriu, o daug šio turnyro rungtynių gyvai stebėti teko ir Emmanueliui.
„Puikus vyrukas ir puikus treneris. Martinas buvo labai sėkmingas treneris G lygoje. Auklėtiniai mylėjo jį, jiems patiko žaisti jo vadovaujamoje komandoje. Martinas yra žaidėjų treneris, mokantis motyvuoti žaidėjus, o tai yra labai svarbu“, – sakė E.Mudiay.
Krepšininkas su treneriu kalbėjo apie artėjantį sezoną, viziją bei būsimą įžaidėjo vaidmenį, tačiau viešai dalintis tuo nenorėjo. „Viską išvysite sezono pradžioje“, – sakė jis.
„Viskas gerai. Bandau prisitaikyti prie miego ir laiko skirtumo. Kaunas atrodo rami ir tyli vieta. Man čia patinka, – po savaitės laiko Lietuvoje pirmaisiais įspūdžiais su 15min dalijosi E.Mudiay. – Sirgaliai Kaune tikrai labai myli krepšinį. Socialiniuose tinkluose gaunu daug pozityvių žinučių. Jie man rodo meilę ir palaikymą. Pirma, ką pamačiau atvykęs, tai buvo arena. Įėjau ir pagalvojau, kad ji labai didelė. Kai man parodė sirgalių videoįrašą, aš žiūrėjau išsižiojęs. Arenoje būna karšta! Bet Lietuvoje tikrai nėra karšta. Žinau, kad su laiku bus dar šalčiau.“
„Žalgirio“ naujokas susižavėjęs stebėjo vaizdo įrašus su sausakimša arena Nemuno saloje, o visa tai viliasi artimiausiu pajusti pats Eurolygoje, kurią jau yra šiek tiek stebėjęs.
Šiame turnyre žaidžia geras Emmanuelio draugas Nickas Weileris-Babbas, praėjusį sezoną vilkėjęs Miuncheno „Bayern“ marškinėlius.
„Turiu du artimus draugus, kurie žaidžia Europoje – Jeremy Senglinas iš „Nanterre 92“ ir Nickas Weileris-Babbas. Įspūdis toks, jog Eurolygoje žaidžiamas bene protingiausias krepšinis pasaulyje. Žaidėjai tikrai gudrūs ir klastingi. Matome daugybę europiečių, kurie vyksta žaisti krepšinį į Ameriką ir tampa sėkmingi. Vadinasi, Europa tikrai žino, ką daro“, – įspūdžiais dalijosi E.Mudiay.
Prieš pasirašydamas sutartį su „Žalgiriu“ krepšininkas žinojo mažai dalykų apie Lietuvą.
„Gūglinau apie kultūrą Lietuvoje, kaip čia yra. Žinojau Sabonį. Tai didžiausias lietuviškas vardas, kurį žinojau. Dar žinojau Valančiūną. Bet sakydamas Sabonis, galvoje turiu tėtį, nors jo sūnus irgi žaidžia nuostabiai. Beje, kitas Sabonio sūnus dirba trenerio asistentu „Žalgiryje“. Tai smagu“, – sakė E.Mudiay.
Po savaitės klube jis tik geriausiais žodžiais atsiliepia apie naujuosius komandos draugus, su kuriais artimiausius dešimt mėnesių dalinsis bendra aikštele.
„Atrodo, jog vyrukai yra tikrai puikūs. Jie profesionalai – ateina, padirba ir išeina. Smagu tai matyti“, – teigė įžaidėjas.
Nors sirgalių gretose dėl E.Mudiay juntamas didžiulis ažiotažas, tačiau pats 25-erių atletas pernelyg didelių tikslų sau nekelia, akcentuodamas mėgavimąsi žaidimu.
„Mano tikslas yra pritapti prie komandos ir laimėti kuo daugiau rungtynių. Neketinu spausti kitų ir savęs. Svarbu tai, jog mėgautumės tuo, ką darome. Žinau, kad darbai čia vyksta intensyviai. Aš noriu pasilinksminti ir koncentruojuosi tik į tai“, – 15min sakė E.Mudiay.
