Kol Rudy Fernandezas kitoje aikštės pusėje lyg bombonešis skrido virš „Žalgirio“ gynybinės bazės, Lukas Lekavičius kantriai dirbo puolime.
Sykį Lukas Lekavičius gaudydamas Pauliaus Jankūno užtvarą dar sykį apsisuko aplink kapitoną lyg žemė aplink savo ašį. Susukęs „Real“ gynybai galvas, L.Lekavičius pranėrė į baudos aikštelę, nusimetė tikslų trumpą perdavimą ir J.Landale'as dėjimu papildė aukų Australijai sąskaitą.
Sezono pradžioje L.Lekavičiui dar trūko šiek tiek kantrybės paruošiant aukštaūgių užtvaras. Tai labai svarbus Šarūno Jasikevičiaus puolimo sistemos aspektas, kuris teisingai atliktas suteikia pranašumą ir žaidėjui su kamuoliu, ir leidžia praplėsti galimus naudingus lygties sprendinius kitose atakos fazėse, ir komplikuoja „Real“ gynybą.
Lyg stropus šimtukininkas, L.Lekavičius vieną, antrą, trečią kartą pasistatydavo P.Jankūną ir kitus „Žalgirio“ bokštus taip, kad išlįstų iš užtvaros geriausioje situacijoje.
Kai prožektorių šviesos nukrypo į 17 taškų per ketvirtį surinkusį Rudy Fernandezą, Lukas Lekavičius tyliai ramiai atsakė 16 taškų antruoju kėliniu, per kurį pataikė visus 4 dvitaškius, 2 tritaškius ir sumetė abi baudas.
„Varžovų planas buvo akivaizdus – jie ėjo viską per apačią ir rizikavo nuo manęs. Privalėjau mesti. Pataikiau, bet... Nieko ypatingo. Tiesiog mečiau laisvas beveik visus metimus. Toks buvo jų planas“, – Madride po rungtynių kuklinosi L.Lekavičius, dar nespėjęs išbėgti į dušą.
Maža to, L.Lekavičius prisidėjo prie 21 iš visų 23 žalgiriečių traškų antrajame ketvirtyje. Be minėto gražaus perdavimo J.Landale'ui, mažasis Šaro kareivis sykį puikiai permetė kamuolį per „Real“ gynybą vėl tam pačiam australui, kuris iš kampo paleido tritaškį ir buvo subauduotas.
Pats Lukas baudė „Real“ gynybą arba staigiais metimais iš distancijos, arba nedengiamais metimais aukšta trajektorija, kurie buvo nepasiekiami net 221 cm ūgio ir 236 cm rankų ilgio milžinui Walteriui Tavaresui.
Jeigu L.Lekavičiui reiktų eiti į karą, jis būtų puikus granatsvaidininkas, kuris tiksliai permestų sprogmenį per aukščiausią tvorą.
L.Lekavičius šioje srityje yra specialistas.
Lietuvis du prieš du situacijose, kai ataką užbaigia derinį pradėjęs žmogus su kamuoliu, pelno vid. 1,09 taško per išpuolį, o kitų Eurolygos žaidėjų kontekste tai vertinamas kaip nuostabus rezultatas. Žalgirietis šioje kategorijoje netgi patenka į pirmąjį dešimtuką, pagal efektyvumą lenkdamas tokias taškų mašinas kaip Mike'ą Jamesą, Scottie Wilbekiną, Aleksejų Švedą ar Vassilį Spanoulį.
„Žalgiriui“ sugrįžus į pergalių kelią, L.Lekavičius tapo rezultatyviausiu komandos žaidėju. Dar nuo penkiolikto Eurolygos turo gynėjas renka vid. 14,8 taško, dvitaškius mesdamas net 70, o tritaškius dar įspūdingesniu – 72,8 proc. taiklumu.
Dar nuo 14-o Eurolygos turo Lukas pataikė net 8 tritaškius iš 13 (61,5 proc. trit.) ir jau iki kur kas solidesnio 39,4 proc. pakėlė bendrą savo tritaškių pataikymą, kuris sezono pradžioje sukosi vos apie 20 proc.
„Šiek tiek pasitikėjimo įgavau, – Eurolyga.lt aiškino L.Lekavičius. – Šaras visada akcentuoja man mesti. Visada leidžia tą daryti. Turiu trenerio pasitikėjimą, tiesiog metu ir tiek. Metimai įkrenta.“
L.Lekavičius per pastarąją savaitę sužaidė geriausią dvejų rungtynių atkarpą savo gyvenime. Per šešis sezonus Eurolygoje Leka dar niekada nebuvo įmetęs mažiausiai 20 taškų du mačus iš eilės.
„Mums labai svarbus toks Luko žaidimas. Ir Lukas, ir Walkupas šiandien žaidė gerai, – Eurolyga.lt sakė Edgaras Ulanovas. – Spėjome, kad „Real“ taip ginsis, todėl reikėjo drąsiai atlikti tuos metimus. Lukui gerai sekėsi, momentais labai gerai žaidė ir Thomasas. Prie tokios gynybos reikia žaisti agresyvų krepšinį. Jeigu tau taip atiduoda metimus, reikia mesti, pasitikėti ir viskas.“
Po 16 taškų antrojo ketvirčio, L.Lekavičius mačą Madride baigė su 21 tašku, 3 rezultatyviais perdavimais ir 21 naudingumo balu. Antroje rungtynių pusėje L.Lekavičius pelnė tik tris taškus, bet įžaidėjo žaidimą jau diktavo „Real“ gynyba.
Susinervinęs dėl lietuvio šou, Pablo Laso pakeitė gynybos planą. Kitaip nei pirmoje mačo dalyje, po užtvaros L.Lekavičių gaudė nebe pro ją landžiojęs gynėjas, o iš jos išlindęs aukštas žmogus. Ir mes kalbame apie antžmogiškų galūnių aukštaūgius Walterį Tavaresą, Jordaną Mickey ir Trey Thompkinsą.
Metimai aukšta trajektorija atsispyrus viena koja nebepasiekė tikslo, o keli bandymai mesti iš vidutinio nuotolio baigėsi „Real“ milžinų blokais.
Tai turėjo būti „Žalgirio“ aukštaūgių pusė, bet Jockas Landale'as ir Zachas LeDay gavo tokius antausius, kad, pavyzdžiui, amerikietis vėliau jau nebesusigrąžino pasitikėjimo ir nebeįrideno nė taško.
„Žalgiris“ vis tiek prisitaikė ir vedamas Th.Walkupo (12 tšk. po pertraukos) bei KC Riverso (10 tšk. po pertraukos) išsilaikė taškų lenktynėse. Tik būtent įtrūkimai gynyboje neleido žalgiriečiams grįžti namo su pergale.
„Smulkios detalės. Kaip Šaras visada akcentuoja, kažkur ne ten nueiname, kažkur... Smulkūs dalykai, – apie pralaimėjimą kalbėjo L.Lekavičius. – Gal pritrūko lyderio, gal kažkur tikėjimo pergale. Pasimesdavome, o varžovai lengvai užpuldavo. Stengėmės grįžti, bet prieš tokią komandą kaip „Real“ tą padaryti labai sunku.“
Šaras po rungtynių uždėjo akcentą ir ant „Žalgiryje“ įskilusios kibirkšties.
Prieš savaitę po pertraukos su „Maccabi“ L.Lekavičius sumetė net 21 tašką ir išgelbėjo komandą nuo pralaimėjimo. Madride jis vėl buvo viena svarbiausių priežasčių, kodėl „Žalgiris“ iki paskutinių minučių priešinosi 13 pergalių iš eilės autoriams.
„Taip, taip – labai, – L.Lekavičiaus pasikeitimą vertino Š.Jasikevičius. – Nenorėčiau, kad sustotų. Iš jo jaučiasi žymiai didesnė ramybė. Net žiūrint į pralaimėtas rungtynes Panevėžyje, jis pabaigoje jau buvo pats pasiruošęs pralošti mačą, t.y. rodė lyderystę. Dar reikia, dar reikia, tačiau malonu dėl jo atkarpos. Kad tik nesustotų.“
