Įprastas Eurolygos rungtynių vakaras.
Dar likus kelioms valandoms iki vikingų skanduotės dundesio „Žalgirio“ arenoje, atsistojęs prie savo kabineto lango Paulius Motiejūnas mato į areną tekančią žmonių upę.
Intensyvus automobilių srautas į salą ir kitoje jos pusėje. Prie pat arenos nusidriekusi autobusų linija ir iš jų įėjimo link pasileidusi grandinė žmonių. Grūstis prie bilietų patikros punkto ir šurmulys laukiant didžiosios krepšinio šventės.
„To pasiilgstu labiausiai. Nes kai dabar žiūriu pro langą, tai kaip nieko nėra, taip nėra. Nusileidi į apačią, o ten, pasirodo, vyksta rungtynės“, – 15min pasakoja „Žalgirio“ vadovas Paulius Motiejūnas.
Sausio pradžioje jis su „Žalgiriu“ svečiavosi Maskvos „MegaSport“ arenoje, į kurią Rusijos įstatymai leido susirinkti 3120 žiūrovų. Prieš savaitę P.Motiejūnas viešėjo Stambule, kur „Žalgirio“ dvikovą su „Fenerbahče“ stebėjo saujelė žmonių – daugiausia agentai, skautai, Turkijos klubo rėmėjai ir į komandų delegacijas įrašyti atstovai. Toje nedidelėje svečių grupėje buvo vienas aktyvus vietinis turkas, kuris atsistojęs vis skandavo „Fenerbahče“ dainas ir girdėjosi per televizorių.
Tačiau niekas neprilygsta tam vaizdui ir garsui, prie kurio buvo įpratusi „Žalgirio“ vadovo akis ir ausis. Ir jokie emocijų trupiniai užsienyje neatstos to jausmo, kurio laukia P.Motiejūnas.
„Tai, ką turėjome ir kokį fanų palaikymą turime... Su 100 ar 300 to neatnaujinsi. Su pilna sale Rusijoje irgi tikrai neatnaujinsi, – šypsosi P.Motiejūnas. – Tai yra unikalu ir labai pasiilgta.“
Praėjo daugiau nei metai, kai „Žalgirio“ tribūnos lūžo nuo dėl krepšinio išprotėjusių entuziastų. Krepšinio virusą „Žalgirio“ arenoje nustelbė gyvenimus keičianti bacila. Ji išleido kasmet solidžiai besipūtusį finansinį „Žalgirio“ bicepsą. Sugadino emocingą Šaro atsisveikinimo su Kaunu vakarą. Įspaudė karščiausią Lietuvos sporto komandą į kampą ir vėl privertė dairytis, kaip sudurti galą su galu.
Paulius Motiejūnas prieš keletą metų iškuopė Vladimiro Romanovo 11 mln. eurų skolų palikimą. Bet šiai kritinei situacijai suvaldyti nebuvo jokio vadovėlio, kuriame „Žalgirio“ vadovas būtų radęs pavyzdžius ir teorijas, kaip nugalėti koronakrizę.
Apie pandemijos padarinius „Žalgiriui“, klubo finansinę situaciją, prognozuojamas didžiules permainas komandoje ir žalio signalo laukiančius projektus Kaune – 15min interviu su P.Motiejūnu.
– Antrą kartą šį sezoną išgyvenate sunkią sezono atkarpą. Pirmą kartą „Žalgiriui“ labai padėjo jūsų inicijuotas komandos susirinkimas, kuriame apeliavote į žaidėjų kūno kalbą, emocijas ir vienas kito palaikymą. Matant tokią ekipos būseną lemiamoje sezono stadijoje, ką dabar akcentuotumėte tokiame susirinkime?
– Kalbėsime ir šnekėsimės. Tai komandos reikalai, kurių per žiniasklaidą neišspręsime.
– O kaip jūs, kaip vadovas, sprendžiate, kada reikia parodyti iniciatyvą ir įsitraukti į procesą?
– Man patinka tas procesas. Tikrai žinau, kad ši komanda gali daugiau, ir bandysime ieškoti, kaip padaryti, kad tai matytųsi aikštėje. Klaidas ar tai, ką galima padaryti, teoriškai mes visi žinome. Trys milijonai žino ir visi tą mato, bet klausimas, kaip rasti, kaip tai pakeisti. Kaip ir bet kurioje įmonėje, taip ir komandoje, tai yra vadovo užduotis. Tačiau neateisi ir stebuklinga lazdele nepamosi.
Dėl to man patinka važiuoti su komanda. Būti ir matyti, kaip gyvena ir treniruojasi. Treniruotėse atrodome tikrai geriau, bet rungtynėse to neparodome. Bandysime rasti, kaip sugrąžinti kovingumą ir parodyti geresnę formą.
