Pirmosios pergalės Eurolygoje dar ieškantys žalgiriečiai, anot P.Motiejūno, kol kas nerodo savo žaidimo. Specialaus pokalbio su „Žalgiris Insider“ laidų vedėju Ryčiu Kazlausku metu klubo galva papasakojo apie sezono pradžios problemas bei atsakė į „Žalgiris Insider“ prenumeratorių klausimus.
„Yra dvi pusės, kurias supranta ir žaidėjai, ir treneriai. Iš vadybinės pusės yra padaryta maksimaliai gera situacija tiek žaidėjams, tiek treneriams – kas susiję su atlyginimais, kelionėmis užsakomaisiais reisais, treniruočių sąlygomis. Mes visąlaik tą turėjome. Kitas dalykas – žaidimas. Mes visi atsakingi už tą rezultatą, nebėgame nuo atsakomybės ir ją prisiimame. Vyksta dialogas tiek su žaidėjais – visais kartu ir atskirai, tiek su treneriais, žiūrime, kur kiekvienas galime prisidėti, kad situacija gerėtų“, – teigė P.Motiejūnas.
Po aštuonių iš eilės pralaimėjimų Eurolygoje bei nesėkmės vietiniame fronte dvikovoje su Vilniaus „Ryto“ ekipa P.Motiejūnas tvirtino, kad buvo objektyvių priežasčių, dėl kurių naujai į komandą įsiliejęs specialistas J.Zdovcas dar nesuspėjo tinkamai sustyguoti komandos žaidimo.
„Pradžioje visai nebuvo treniruočių, nes buvo rungtynės po rungtynių. Kitas dalykas, jis ateina į visiškai naują sistemą. Nenoriu sakyti, kad tai pasiteisinimai, bet tai yra realios priežastys, kodėl jam yra sunku. Jis nepažįsta žaidėjų. Bet dabar sakyčiau, kad ir patys žaidėjai savęs nepažįsta.
Kai pamatai tuos pabalusius veidus, kaip jie žaidžia, aš tikiu, kad kiekvienas iš jų yra geresnis, nei atrodo dabar. Reikia pažinti žaidėjus, kokie yra dabar, bei atrasti savybes, kad jų žaidimas būtų pagerintas, kad jie būtų tokie, kokie gali būti. Aišku, kad naujojo trenerio atėjimas nėra toks, kokio visi norėtume. Bet tam yra visos priežastys ir tikimės, kad situacija gėrės“, – sakė „Žalgirio“ direktorius.
Pasipildę dviem naujokais „Žalgirio“ vadovybė ir trenerių štabas toliau tęsia aukštaūgio paieškas.
„Daug diskusijų sukėlė Emmanuelio pakeitimas kitais dviem žaidėjais. Bet finansiškai beveik visiškai nenukentėjome. Atsisveikinę su E.Mudiay, atlikusius pinigus išleidome būtent 2 naujokams. Dėl to sprendimas buvo daug lengviau priimamas, kad sustiprintume 1–2 pozicijos grandį. Su 4-os pozicijos žaidėjo pasirinkimu kruopščiai renkamės, galvodami apie ilgalaikę strategiją, gal kitus metus. Kad žaidėjas nebūtų skylės užkamšymas tik šiam sezonui. Bet kas dabar atėjęs nepakeis visos komandos veido. Ne vien toje pozicijoje yra problemų“, – aiškino P.Motiejūnas.
Pokalbiui pasisukus apie komandos viziją ir ateitį P.Motiejūnas pripažino, kad daugybė žaibiškų sprendimų kardinaliai nepakeistų komandos žaidimo ir rezultatų, todėl klubas akcentuoja bandymą judėti į priekį su dabartine sudėtimi.
„Netikime tais greitais sprendimais, kai pamoji lazdele ir viskas staiga kitaip. Dabar svarbiausia atgaivinti šituos žaidėjus, kuriuos turime. Ypač tuos, su kuriais turime ilgalaikes sutartis. Turime bandyti žiūrėti, ar ant jų kitą sezoną galime statyti sudėtį. Tuo pačiu metu žiūrėti į Zorano ir Tai atvejį, kaip jie įsilieja, ar jie gali būti komandos lyderiais kitą sezoną“, – teigė „Žalgirio“ vadovas.
15 min pateikia įdomiausias interviu su P.Motiejūnu mintis:
Apie komandos sunkumus:
Iššūkių daug, nes kaip ir matome, nėra nei puolimo, nei gynybos. Komanda be veido. Kol kas nežinome, kuria linkme judėti, taip pat kaip moralę bei žalgirietišką charakterį atgauti. Tai turbūt didžiausias iššūkis yra, jog kad nesimato vienos ar kitos detalės pakeitimo, kuris galbūt padėtų išeiti iš situacijos.
Apie savo padėjėjo Francois Lamy atsakomybę:
Visada norisi rasti atsakingą. Bet aš visada sakysiu, jog atsakomybė yra to, kas vadovauja ir dėjo parašą. Dirbome komandiškai, bet aš dėjau parašą. Jis dalyvavo, jis žinojo, bet vadovavomės tuo, kad yra treneris, tariantis galutinį žodį, kuris žaidėjas jam tinka. Mes pasakome nuomones, diskutuojame, treneris pasako, kurio nori žaidėjo, o mes darome viską, kad jį gautume. Francois dalyvavo komplektacijoje, bet jo žodis nebuvo galutinis.
Kai pralaimi, matai, kur nepavyko. Labai norėčiau ateityje žinoti, kur galime suklysti. Trenerio, kuris nepateisino vilčių, klaidos kaina yra labai didelė. Mes diskutuojame su Francois, ar reikėtų duoti treneriui rinktis komandą, ar tai turėtų būti mūsų dviejų darbas, o treneris pasamdomas tik valdyti. Diskutuojame, nežinome. Kartais vienaip veikia, kartais kitaip. Krepšinis tuo ir įdomus, jog nėra vienos formulės. Šiemet ji nesuveikė.
Išėjus Robertui (sporto direktoriui Robertui Javtokui) ir Bružui (komandos skautui Algimantui Bružui) atsirado Francois, kuris perėmė didžiąją dalį darbų, Gediminas Navickas prižiūri didžiąją jaunimo sistemos dalį. Atmetus savininkų ar akcininkų klausimus, esu vienas vadovų, kurių mūsų struktūroje yra ne vienas. Sportinė dalis yra mano. Turiu padėjėjus, su kuriais diskutuojame, analizuojame ir ieškome sprendimų. Nėra taip, kad aš vienas viską sprendžiu.
Ar su treneriu M.Schilleriu galima buvo atsisveikinti vasarą?
Kaip ir sakiau anksčiau, sprendimas buvo pribrendęs ir dvejonių nebuvo. Kodėl nebuvo išsiskirta vasarą? Nenoriu skalbti skalbinių viešai. Mačiau, kad treneris dirba, jo visa komanda dirba, o mūsų užduotis yra duoti visus įrankius. Tik sezono pradžioje galima pamatyti, ar jų darbas duoda vaisių, bet pasimatė, kad neduoda. Surinkta komanda atrodė gera, mes visi džiaugėmės. Kai surenki juos visus į aikštelę ir pradedi minkyti, pamatai, eisime kažkur, ar ne. Todėl ir neišsiskyrėme vasarą. Visų kontraktai garantuoti ir su visais būna atskiros derybos. Derybos su Martinu dar nėra baigtos.
Apie Lietuvos trenerius „Žalgiryje“:
Kalbamės, žiūrime, kas yra tinkamiausias treneris. Norime lietuvio, visada tai sakėme, bet pasas vietos negarantuoja. Turi būti geras treneris. Vien tik dėl to.
Apie dabartinio trenerių štabo lygį:
Atsakomybę prisiima ir treneriai, ir žaidėjai, ir vadovybė. Kai rezultatas Eurolygoje yra 0:8, negali sakyti, kad darbas tenkina. Todėl šnekamės su treneriais, kad reikia kažką daryti ir keisti. Jų galioje yra sprendimai. Neįsijausime taip, kad eitume su Francois (Lamy) vesti treniruočių ar nurodyti, kas turi žaisti.
Apie žvalgybą rinkoje:
Stebime intensyviai, tai daro Francois (Lamy). Yra kaupiama duomenų bazė. Taigi ruošiamės ir kitam sezonui.
Apie naujokų įsigijimą:
Zoranas (Dragičius) yra patyręs žaidėjas. Kai komanda dega ir prastai žaidžia, toks žaidėjas yra labai gerai – jis gali atnešti ramybės ir patirties.
Tai (Websteris) yra visiškai kitoks, jis yra žaidęs Europoje (Vokietijoje ir Turkijoje). Kalbant apie Tai, mąstome ir apie kitą sezoną, žiūrime, ar jis gali pritapti Europoje, užsikabinti Eurolygoje, pritapti Lietuvoje. Tai yra ilgalaikė investicija ir strategija jau žiūrint į kitą sezoną.
Apie krepšinio agentų įtaką:
Net ir pas mus, ypač prie Vladimiro (Romanovo) yra buvę, kad ateina žaidėjai iš to paties agento. Tačiau dabar mums nesvarbu koks agentas. Svarbu, kad žaidėjas tiktų treneriui ir mums. Kai rezultatas prastas, keliama daug sąmokslo teorijų, bet mes renkamės žaidėjus ne pagal agentūrą.
Ar komandai reikia tik gero charakterio žaidėjų?
O ką reiškia „blogiukas“? Kai sakome, kad yra geras žmogus, turime mintyje žaidėją, kuris dirba sunkiai kiekvienoje treniruotėje. Blogiukas gali sakyti, kad jam kažką skauda, kad nenori žaisti, kai kitas žaidėjas geria vaistus nuo skausmo ir varo už komandą. Taip mes ir skirstome geriečius ir blogiukus. Nenorime komandoje tokių žaidėjų, kurie važiuotų „zuikiu“, taupytųsi ir žiūrėtų tik savęs. Nes taip sugriausi komandos vidinį nusiteikimą.
Apie gyvenimą po Šaro:
Galvoju, kad po Šaro išėjimo pagirios dar jaučiasi. Kalbant ir apie M.Schillerį – matėme, kad Šaro muštruota komanda puikiai gyvavo ir prie naujo trenerio. Dabar, kai reikia ugdyti kovos ir krepšinio savybes, yra sunku. Faktas, kad liko Šaro išėjimo pėdsakų. Bet pakeisti Šarą yra nerealu. Yra tik 2–3 treneriai, kurie tai gali. Ar mes tokį rasime? Ne. Mes ir Šarą radome, kai jis dar nebuvo pike, jis augo kartu su mumis. Taip ir dabar. Atrodė, kad su M.Schilleriu galime važiuoti, bet šiemet pamatėme, kad nevažiuoja. Sugriuvome ir atstatyti nėra lengva. Tačiau nėra taip, kad būtume praradę viziją.
Apie sezono tikslą patekti į Eurolygos Top 8:
Ir komandai, ir treneriams pasakiau, kad tai yra visiškai nerealu. Turime nusinulinti, nusileisti iki parketo ir pradėti jį graužti, kaip sakydavo Šaras. Svarbiausia grįžti prie pagrindo – eiti kautis į kiekvienas rungtynes ir stengtis jas laimėti. Kai aš tik paskelbdavau aiškų tikslą, mes sulūždavome. O kai sakydavome, kad tikslas yra laimėti ateinančias rungtynes, viskas važiuodavo. Tai – pamoka ateičiai.
Dabar tikslas nėra pergalės ar pralaimėjimai. Tikslas – surasti savo žaidimą ir atgauti kovingumo dvasią. Svarbiausia užduotis – eiti kautis ir tikėti, kad galime laimėti. Nes dabar iš trenerių ir žaidėjų veidų nesimato, kad galime laimėti kažkurias rungtynes. Tikėjimas turi grįžti. O tikėjimas grįžta per darbą treniruotėse, geresnio žaidimo atkarpas rungtynėse. O paskui tos atkarpos turi ilgėti.
Apie padėtį su „Žalgirio“ jaunimu:
Jaunimas laimėjo ketverias rungtynes iš eilės (NKL varžybose), tuo labai džiaugiamės. Kai kalbu su Gediminu (Navicku), matau, kad surinktas geras trenerių štabas, esame sudarę ir pasirašę su jaunuolių tėvais sutarčių. Tarp jų yra daug perspektyvių vaikinų. Bet kiša koją traumos – Dominykas Stenionis ir Rubšta (Mantas Rubštavičius) būtų mums labai padėję. Bet traumos rimtos, jie iškrito, tad turėjome žiūrėti pasipildymo. Dabar dar važiuos jaunimo komandos direktorius į Madridą, kad galėtų ir ten pasimokyti. Jaunimas, lietuviškas branduolys yra mūsų pagrindas, tai nepasikeitė.
Apie naujokų indėlį dabar:
Nemanau, kad Zoranas (Dragičius) ir Tai (Wesbteris) duos didelę naudą dabar, nes jie nebuvo sportavę su komanda, įgauti žaidybinę formą nėra lengva. Nesu toks guru, kad sakyčiau, jog kažkas pradės gerai žaisti lapkritį ar gruodį. Yra darbas treniruotėse, vieni įsivažiuoja lėčiau, kiti greičiau. Bet neabejoju, kad jie dar mums padės.
Apie trenerių štabą, ar gali keistis:
Kaip matote: mes tikime tais, kurie yra, o kai nebetikime, – pakeičiame.
Apie įžaidėjo paiešką:
Rinka nėra parduotuvė, į kurią užsukus galėtum pamatyti: yra centrai po 200 tūkst. ir gali rinktis iš dešimties variantų. Vieni jų eina į G lygą ir nenori važiuoti į Europą, nes nori patekti į NBA. Kiti turi kontraktus Europoje. Dar nelabai įsivažiavo žaidėjų atleidimų banga, klubai dar bando žaidėjus. Iš Eurolygos klubų galėtume registruoti žaidėjus tik pasibaigus pirmajam ratui, tai yra po 17 turų. Dabar sužaisti tik 8. Pasirinkimo galimybė yra maža. Imti tam, kad imti – mes to nedarysime. Su įžaidėjais prasta situacija visiems klubams. CSKA ilgai laukė Kevino Pangoso, bet jis išėjo į „Cavaliers“. Taip ir kitos komandos laukia, o mes esame mažesnio biudžeto, turime mažiau pinigų. Paimti aikštės generolo mes iškart negalime. Galime imti tokį, kuris gali augti kaip žaidėjas. Todėl ir įsigijome E (Emmanuelį Mudiay), kurį ėmėme su didele rizika, bet tikėdami, kad galime sulaukti ir didelio atpildo – gauti aikštės generolą. Bet ta rizika nepasiteisino.
Ar gali būti atleidimų šį sezoną:
Žaidėjams sakėme: dabar jie turi prisiimti atsakomybę, nes niekas neateis iš rūbinės ir neištrauks komandos. Tikiu, kad mūsų žaidėjai yra geresni, nei atrodo dabar. Jie turi pagauti žaidimo ritmą, susigrąžinti pasitikėjimą. Negali ateiti ir pasakyti: vietoje tavęs ateis kažkas kitas. Tai neveiks.
Apie išsiskyrimą su E.Mudiay:
Kaip aš jam ir sakiau: susidėjo daug niuansų. Pirmiausia, jis atvažiavo vėlai į komandą, nes bandė patekti į NBA, todėl užtruko prisitaikymas ir aklimatizacija. Antra, pasikeitė treneris. Trečia, jis patyrė traumą, nežaidė Turkijoje – negalėjo įsivažiuoti.
Ketvirta, mums reikėjo aikštės generolo, o tai žiauriai didelis spaudimas žaidėjui. Ne visi gali pakelti. Juk ir anksčiau ne visi mūsų naujokai atsiskleisdavo per pirmuosius metus. O dabar atsisuki į naujoką, kai komanda yra dugne, ir sakai: tavęs reikia ne po metų, o dabar. Viską sudėjus mes pamatėme, kad laužome jį ir patys negauname to, ko norime. Kai pavyko susitarti finansiškai, pasakėme „ačiū“, o mes važiuojame toliau ir ieškome išeičių.
Kodėl sukomplektuota prastai besiginanti sudėtis?
Atrodo, kad į viską buvo atsižvelgta. Diskusijų buvo daug, mes gavome atsakymus. Bet negali klausti, kaip ginsiesi, kokią gynybos sistemą naudosi? Vieni žaidėjai labiau puolimo, kiti gynybos. Vieni pagrindiniai, kiti – tam tikrų vaidmenų. Visos diskusijos vyko sezono metu. Dabar nėra taip, kad žaidėjai duotų rezultatą.
Ar kai kuriems žaidėjams netrūksta motyvacijos?
Jos negali trūkti. Žaidėjams yra pasakyta, kad jei trūks motyvacijos, jokių problemų – agentas gali paskambinti ir mes rasime galimybę jam išvažiuoti. Konfliktų neturime, labiau jaučiame nepasitikėjimą savimi nei pyktį.
Apie pralaimėjimą „Rytui“ ir motyvaciją:
Kai žiūriu sirgaliaus akimis, gali pasirodyti, kad trūksta motyvacijos. Kai žiūri statistiką, matai treniruotes, matai, kad galima kovoti dėl kamuolių – kalbu apie rungtynių su ALBA antrą kėlinį. Bet nėra tikėjimo. Pasitikėjimo nebuvo ir rungtynėse su „Rytu“. Kai kurie žaidėjai tampa balti iš įtampos. Pasitikėjimas pasislepia po baime. Dėl baimės jie negali atsiskleisti.
Ar E.Ulanovas gali žaisti gerai ne prie Šaro?
Tai, ką dabar matome, nėra tas Edgaras. Jis nėra tas žaidėjas, su kuriuo pasirašėme kontraktą, kokį vaidmenį jam numatėme ir kaip jis gali žaisti. Bet tai dėl pasitikėjimo savimi trūkumo. Edgaras, kurį mes visi pažįstame, gali diktuoti rungtynių tempą savo gynyba, puolime gali imtis atsakomybės, kai to reikia, – prisimename ne vieną jo lemiamą metimą. Dabartinis Edgaras kažkur neranda savo stiprybių ir pasitikėjimo. Mes lauksime tiek, kiek reikės. Tai yra mūsų Edgaras. Tas pats Edgaras Ulanovas. Tai ne „Space Jam“ filmas, kad kas nors galėtų atimti talentą ir nežinotum, kaip žaisti krepšinį. Ne ta situacija. Tai dalykai, kurie yra galvoje. O viską išspręsti galima po truputį dirbant, tobulėjant ir ilginant gero žaidimo atkarpas. Kai laimėsime, galėsime persiversti ir laimėti.
Ar su J.Zdovcu yra progresas?
Manau, kad iš pradžių buvo, bet paskui pralaimėjimų liūne, saviplakoje ir nepasitikėjime kiek užstrigome. Aš tikiu šiuo treneriu. Reikia laiko ir treniruočių.
Ar netrūksta Zdovco emocijų? Netrūksta. Kalbame, diskutuojame. Ant ko jis galėtų rėkti, jei dar gerai nepažįsta žmonių? Mums nereikia isterinio rėkimo. Šauksmas turi būti kryptingas. Man nepatinka tokie, kurie dėl šou aprėkia kokį žaidėją, bet šis net nesupranta, už ką jį aprėkė. Mums tokio trenerio nereikėtų.
Apie klubo viziją:
Dabar nerandame tos vizijos, yra daug niuansų, kuriuos reikia išspręsti. Reikia iščiupinėti visus žaidėjus, nes kai kvietėme juos, atrodė, kad jie gali tai, o dabar nepavyksta. Viziją reikia peržiūrėti. O viskas pajudės treniruotėse. Kas dirbs gerai treniruotėse, tas ir ištemps komandą iš šio mirties taško.
Kokia M.Schillerio asistentų nauda?
Jie daro tai, ką ir turi daryti asistentai – ruošti komandą rungtynėms, atlikti varžovų analizę, treniruoti žaidėjus, padėti treneriui. Jie dalyvavo renkant šią komandą, jie gerai žino šiuos žaidėjus, o dabar turi rasti komunikaciją su nauju treneriu.
Ar negalvojate susigrąžinti trenerį-analitiką Evaldą Beržininkaitį?
Negalvojame. Jis dirba Jonavos klube, kaip toks susigrąžinimas galėtų atrodyti?
Apie komplektacijos kryptį:
Nežinau, kuris kelias geresnis. Ar imti jaunus, neįvertintus žaidėjus, ar balansas, kurio mes ieškome: tai yra jauni, dar neįvertinti, su patyrusiais, kurie kažkur užsisėdėjo, bet dar nori parodyti, kad gali, kai jiems suteikiamas šansas. Turi būti balansas. Nes supirkus vien tik jaunus neįvertintus, tai ir rezultatas gali būti nevertinamas. Mes bandome ieškoti jaunimo ir patyrusių žaidėjų balanso, kad jie vienas kitą pamokytų. Kad vyresni žaidėjai atlaikytų įtampą, kai reikia labiausiai, o jauni žaidėjai suteiktų energijos. Ir kad vieni iš kitų mokytųsi.
Ar gali būti daugiau legionierių klube ateityje?
Aš labai to nenoriu. Dažnai su Francois kalbame apie tai, kad gal galėtų būti septyni legionieriai. Tačiau, – ne. Aš už lietuvius, mes turime duoti šansą saviems, turime juos augintis. Suprantu, kad Paulius (Jankūnas) išeis, kad nėra daug jaunų žaidėjų, kurie tiktų Eurolygai. Bet reikia duoti šansą. Ir toliau laikysimės modelio „šeši plius šeši“ (šeši užsieniečiai, šeši – lietuviai).
Apie kandidatus į „Žalgirį“ (sirgaliai mini M.Normantą, A.Butkevičių, I.Sargiūną):
Faktas, kad juos stebime. Ignas (Sargiūnas) yra mūsų auklėtinis, svarstėme, ar geriau pasilikti pas save, ar geriau žaidimo laisvė Prienuose, kur jis tai ir gauna. Lapkritį daryti išvadas anksti. Reikia sužaisti visą sezoną.
O kalbant apie A.Butkevičių ar M.Normantą, – man Ulanovas yra geresnis žaidėjas. Ne toks Ulanovas, kokį matome dabar, bet žiūrint į tai, kad jis yra mūsų sistemos auklėtinis ir žinant jo galimybes, vasarą atrodė ir dabar atrodo, kad jis yra geresnis už tuos žaidėjus. Prioritetas yra mūsų sistemos žaidėjams, nes jie žino mūsų vertybes, jiems lengviau įsilieti į komandą.
Ar ateityje bus eksperimentų su treneriais?
Žiūrint, kas bus rinkoje. Mums labiausiai pasiteisino ta sistema, kai turėjome trenerį, kuris viską tvarkė (Š.Jasikevičius). Bet ar galime rasti tokį trenerį? Pamatysime vasarą. Jei galime, investuosime daugiau į trenerį. O jei ne, ieškosime kitų kelių. Reikia mąstyti apie trejų metų strategiją.
Žinoma, J.Zdovcas gali likti komandoje po sezono. Jis čia yra tik keturias savaites, atėjo į komandą, kai ji buvo gilioje duobėje. Turime dar pusę sezono, kad pamatytume, ką jis gali ir kaip jis susitvarkys.
Ar „Žalgiris“ dar gelbėti sezoną, ar geriau telktis į ateinantį?
Faktas, kad galvojame apie ateitį. Šį sezoną galėtume gelbėti, bet turėtume atsivežti šešis naujus žaidėjus, bet rinkoje tiek nėra, o mes ir nenorime rizikuoti greitais finansiniais sprendimais – nebūna, kad pamojus lazdele viskas susitvarko. Dabar svarbiausia atgaivinti žaidėjus, kuriuos turime, ypač tuos, su kuriais turime ilgalaikę sutartį. Ir žiūrėti, kaip jiems klostysis, kaip seksis naujokams: Zoranui ir Tai. Ar jie tinka, ar jie galėtų būti lyderiais kitą sezoną.
Kokiam treneriui būtų pirmenybė: lietuviui, jaunam ar elitiniam treneriui?
Dabar norėčiau elitinio trenerio, kuris pagal mūsų biudžetą galėtų rinkti komandą ir eiti į priekį. Bet jei tokio nėra, tada jaunas. Faktas, kad norėčiau lietuvio, bet su perspektyva, kad galima būtų augti į priekį.
Apie Eurolygos vadovą, J.Bertomeu įpėdinį (tarp jų minimas ir pats P.Motiejūnas):
Labiausiai norisi tikėjimo Eurolygoje. Dabar atrodo, kad klubai tiki labiau nei… Nenoriu pasakyti vieno žmogaus, bet turiu mintyse visą Eurolygos kolektyvą. Tikimės įdomesnių sprendimų, ne tik kopijuojant NBA, bet ir kuriant naujus sprendimus, naujas patirtis – norime, kad Eurolyga būtų lydere ne tik krepšinio, bet ir vadybos prasme. O gandų komentuoti nenoriu. Svarbiausias tikslas – vieninga ir auganti Eurolyga.
„Žalgiris“ išleis į Lietuvos rinktinę pakviestus L.Lekavičių, M.Blaževičių ir E.Ulanovą?
Noriu neatsakyti į šį klausimą. Mes teisiškai negalime jiems drausti. Ar mes norime? Faktas, kad nenorime, tai vienareikšmiškai, nes vieniems žaidėjams reikia pailsėti, o kitiems padirbėti papildomai. Kai manęs klaus, kas man svarbiau – FIBA langas, ar „Žalgiris“, aš visada sakysiu: „Žalgiris“. Tai normalu, aš sėdžiu šioje kėdėje ir už tai esu atsakingas. Jei sėdėčiau LKF kėdėje, sakyčiau priešingai, jie naudotų kitus argumentus, aš juos suprantu. Teisiškai sprendžia patys žaidėjai, bet mes giname savo poziciją.
Apie J.Lauvergne'o situaciją:
Jis daro pratimus Prancūzijoje, galima tai matyti ir iš jo nuotraukų instagrame. Jis labai nori grįžti kuo greičiau, bet yra reabilitacijos planas, procesas eina. Bet turi praeiti mažiausiai trys mėnesiai po operacijos. Kol kas jis atlieka reabilitaciją pagal planą, bet tik po trijų mėnesių bus aišku, ar jis jau galės grįžti, ar procesą teks ilginti.
Apie „Žalgirio“ įkūrimą trijulių krepšinyje:
Ne, skaičiavome, bet netikime tokia investicija, nes nenorime pirkti kitų žaidėjų, taip pat netikime, kad galėtų žaisti tie patys žaidėjai ir ten, ir čia. Nes skiriasi danga, manome, kad ir D.Stenionis traumą dėl to patyrė. Esame „5 prieš 5“ klubas, matome, kad reikėtų investicijos, bet nematome, kokia galėtų būti grąža.
Apie sirgalių elgesį po „Ryto“ rungtynių:
Aš esu matęs krizių, kai bijodavau išeiti į gatvę. Dabar man gėda eiti į gatvę, nes yra toks palaikymas, tiek žmonių eina į tribūnas ir palaiko komandą. Žinau, kad jie norėjo ateiti palaikyti ir į treniruotę. Tai yra kosmosas. To kiti nesuvokia, aš pats esu apakęs, kad turime tokį palaikymą, kai esame tokioje prastoje padėtyje. Tai yra didžiausia pagarba ir didžiausias stimulas žaidėjams ir treneriams nusileisti ant parketo, arti, arti, arti ir atsilyginti už tą paramą, kurios šiuo metu nesame verti.
Ar įmanomas „Žalgirio“ sporto internatas?
Šis dalykas tik gimimo stadijoje, tai nebūtų tik krepšinio, bet ateityje ir kitų sporto šakų. Anksčiau toks būdavo Panevėžyje, dabar važiuojame pažiūrėti į Madridą, kaip ten veikia, anksčiau žiūrėjome Vilerbane Tony Parkerio projektą. Noras yra turėti vaikus po vienu stogu, kad jie ten pat sportuotų ir mokytųsi. Įvairių sporto šakų visi kartu. Kodėl tai judiname? Nes turime geras sąlygas Kaune. Bet mūsų „Kausta“ rekonstruota prieš 20 metų, Pašilės pastatas irgi statytas prieš 20 metų. Mintis yra idėjos gimimas, bet jei per penkerius metus išjudintume, turėtume vienas geriausių sąlygų Europoje, kaip turi Madrido „Real“, ASVEL. Tikslas turėti ne tik krepšinio, bet stipriausią sporto akademiją.
Dabar laukiame ir baseino, ir stadiono pastatymo. Lankytis naujuose tokio lygio infrastruktūros objektuose, statomuose pagal naujausius standartus. Tai bus kaip „Žalgirio“ arena kažkada – kosmosas.
