Francois Lamy širdis trečią kartą nusidažė žalia spalva.
Prieš tai jis dirbo dviejose Prancūzijos komandose, kurios lyg tyčia puošėsi žalia apranga.
Dabar F.Lamy vėl tapo žaliu, tik šįkart Lietuvoje – šalyje, kurią vadina savo antrais namais.
Lietuva jam tapo artima prieš dešimtmetį, kai vedęs lietuvę prancūzas ilgam nutūpė mūsų šalyje.
Nuo jaunų dienų organizuodavęs krepšinio renginius Prancūzijoje, F.Lamy beveik du dešimtmečius darbavosi krepšinio agentu.
F.Lamy prisidėjo, kad Lietuvos komandose atsirastų tokie žaidėjai kaip Chuckas Eidsonas ir Juanas Palaciosas, persikėlę į Vilnių iš Prancūzijos klubų, bet gyvendamas mūsų šalies sostinėje iš savo namų Gedimino prospekte prancūzas nuotoliniu būdu daugiausia dirbo su kitų šalių žaidėjais ir klubais.
Jis buvo palikęs Lietuvą 2012–2013 metais, kai padėjo kukliam Nantero klubui sukurti Pelenės istoriją – laimėti Prancūzijos čempionatą ir debiutuoti Eurolygoje.
Palaikęs ryšį su ankstesniais Vilniaus „Ryto“ šeimininkais, F.Lamy pradėjo žvalgytis kaip dirba „Žalgiris“, kaip pats sakė, stengdamasis mokytis iš geriausio – tokiu Lietuvos krepšinyje jis laikė Kauno komandos vadovą Paulių Motiejūną.
Tony Parkerio skambutis sugrąžino F.Lamy dvejiems metams į Prancūziją – 2019–2021 metais jis du sezonus buvo krepšinio superžvaigždės dešinioji ranka Eurolygoje užsidegusiame pritapti Vilerbano ASVEL.
Vasarą F.Lamy sugrįžo į Kauną, dabar jau priėmęs P.Motiejūno kvietimą tapti „Žalgirio“ vadovo svarbiausiu patarėju.
Lyg tyčia pirmosios Eurolygos rungtynės grąžina prancūzą atgal į tėvynę – ketvirtadienio vakarą drauge su „Žalgiriu“ F.Lamy išskrido į Vilerbaną, kur darbavosi dvejus metus, bet penktadienio vakarą 21 val. prasidėsiančioje dvikovoje jau trokš ne šeimininkų, o Lietuvos čempionų pergalės.
– Francois, kai kalbėjomės prieš dvejus metus, dirbote ASVEL klube, bet tvirtinote esantis „Žalgirio“ sirgaliumi, nes jums patikdavo, kaip veikia Kauno klubas. Kokie jausmai apima prieš penktadienio rungtynes?
– Aš dirbau ASVEL, bet kai mano misija ten baigėsi, netrukus persikėliau į Kauną ir susitelkiau darbams „Žalgiryje“.
Penktadienį būsiu laimingas, vėl sutikęs ten savo draugus, bet nebūsiu sumišęs galvodamas, kurios komandos pergalės labiau norėti.
– Kokia buvo jūsų misija Vilerbane?
– ASVEL klube buvau Tony Parkerio padėjėjas sporto, Eurolygos ir kitais klausimais. Buvau generalinis vadybininkas, bet pagrindinė mano užduotis buvo konsultuoti Tony ir nuolat palaikyti su juo ryšį.
Mums ypač svarbu buvo gauti Eurolygos nuolatinę licenciją – tai buvo mano pagrindinis dvejų metų darbų tikslas (šių metų birželį Eurolyga oficialiai patvirtino, kad ASVEL suteikta ilgalaikė licencija, kokias Europoje turi 13 klubų).
– Kaip peršokote į „Žalgirį, kuris vasarą atsisveikino su sporto direktoriumi Robertu Javtoku?
– Tiesą sakant, aš peršokau nuo Tony pas Paulių (juokiasi).
Mano pareigos Kauno klube yra tokios pačios, tik pavadinimas kitoks. Kadangi Paulius (Motiejūnas) yra generalinis vadybininkas, o aš esu jo asistentas. O darbai pernelyg nesikeis – svarbiausia patarti jam sporto ir Eurolygos klausimais.
– Ar jūs taip pat atsakingas už žaidėjų parinkimą „Žalgirio“ komandai?
– Aš pradėjau dirbti tik rugpjūtį, kai vasarą baigėsi sutartis su ASVEL. Žinoma, negalėjau verbuoti „Žalgiriui“ naujų žaidėjų vasarą, nes dar turėjau įsipareigojimų ASVEL klube, dirbti dviem klubams nebūtų korektiška.
Žinoma, aš būsiu atsakingas dėl „Žalgirio“ žaidėjų parinkimo ateityje, bet kol kas šios erdvės dar neliečiau.
Pirmosios savaitės Kaune buvo labiausiai apie tai, kaip dirba klubo struktūra, taip pat rūpintis Eurolygos reikalais, nes kaip tik artėjo sezonas.
Bet esu įsitikinęs, kad netrukus mano pareigos bus tos pačios kaip Vilerbane – talkinti Pauliui sporto ir Eurolygos klausimais, taip pat apžvelgti visą procesą, kuriame nusimato glaudus darbas su Gediminu Navicku, atsakingu už „Žalgirio“ jaunimo struktūrą. Mes keisimės informacija ir dirbsime drauge.
– Jei „Žalgiriui“ reikės naujo žaidėjo netrukus, dabar tai bus jūsų atsakomybė?
– Taip, nors ši atsakomybė įprastai pasidalinama: sprendimus priima treneris ir klubo prezidentas, o aš pateikiu savo nuomonę, pagrįstą savo žiniomis ir patirtimi. Nebandysiu įsiveržti į priekį ir įbrukti savo sprendimų. Aš tiesiog padėsiu priimti sprendimus.
– Ar „Žalgirio“ žaidėjų sudėtis su 14 krepšininkų yra galutinė šiam sezonui?
– Tiesą sakant, yra 13 žaidėjų plius vienas jaunas krepšininkas Mantas Rubštavičius. Manau, kad išlaikysime trylikos žaidėjų sudėtį, atsižvelgdami į biudžeto suvaržymus, padiktuotus COVID-19 padėties.
Dar pažindinuosi su „Žalgiriu“, esu naujas žmogus klube. Taip, aš gyvenau Lietuvoje anksčiau, bet yra du skirtingi dalykai būti netoli klubo ir būti jo viduje.
Be to, tai yra labai skirtingos krepšinio kultūros, ypač jei kalbėtume apie atletiškumą ir taktiką. Tad vis dar žvalgausi ir mokausi.
– Anksčiau esate sakęs, kad jums įdomiau dirbti su komandomis, kurios turi mažesnį biudžetą. Ar „Žalgirio“ biudžetas yra mažesnis nei ASVEL? Pamenu, kad esate sakęs, jog Vilerbano klubo biudžetas yra 11 mln. eurų, bet iš jų tik 3 mln. tekdavo žaidėjų ir trenerių atlygiui.
– Manau, kad ASVEL biudžetas žaidėjams po mokesčių vis dar yra žemesnis, bet turbūt yra lygūs kalbant apie bendrą biudžetą, kas ir yra svarbiausia lyginant organizacijas.
Abu klubai, taip pat Berlyno ALBA bei galbūt Belgrado „Crvena zvezda“, yra tarp mažiausių biudžetą turinčių komandų. Tad konkuruoti Eurolygoje bus tikras iššūkis, o iššūkiai visada įdomu.
– Vasaros pradžioje Paulius Motiejūnas kalbėjo, kad „Žalgirio“ biudžetas šiam sezonui bus apie 7 mln. eurų, iš kurių apie 5 mln. keliaus žaidėjų ir trenerių atlyginimams. Tačiau paskui „Žalgiris“ pasirašė sutartį su generaliniu rėmėju, girdisi kalbos, kad biudžetas gali pakilti gal net iki 9 ar 10 mln. eurų?
– Aš nežinau visų detalių. Gerai žinau tik žaidėjams skirtą biudžetą, o jis yra toks pats, kokį vasarą skelbė Paulius.
– Šį sezoną „Žalgiris“ turi penkis naujus žaidėjus, jei neskaičiuotume Manto Kalniečio ir Edgaro Ulanovo, sugrįžusių į Kauno klubą po pertraukos. Kaip manote, kiek laiko reikia komandai sulipti aikštėje?
– Manau, kad šią savaitę turime išvysti progresą.
Ikisezoninės kontrolinės rungtynės ir pirmosios LKL rungtynės buvo vidutiniškos, nors Lietuvos lygoje bent jau laimėjome.
Matome, kad banguoja ir kitos Eurolygos komandos. Pavyzdžiui, „Anadolu Efes“ laimėjo vienu tašku prieš Turkijos antrosios lygos komandą. Berlyno ALBA pralaimėjo namie Bonos klubui, „Bayern“ nusileido Ulmo ekipai. Proceso pradžia nebūna paprasta, bet mes suprantame sirgalių lūkesčius ir turime pagerinti žaidimą artimiausiu metu.
– Esate kalbėjęs, kad mėgstate alkanus krepšinio žaidėjus, bet šio sezono „Žalgiryje“ yra daug patyrusių žaidėjų. Amžius nebūtinai atspindi motyvaciją, bet su trylikos žaidėjų amžiaus vidurkiu – beveik 29 metai – yra viena vyriausių Eurolygos komandų. Pirmasis varžovas Eurolygoje – ASVEL – kaip tik pajaunėjo per vasarą. Kodėl „Žalgiris“ pasuko kita kryptimi?
– Kaip jau sakiau – aš dar tyrinėju ir vertinu, o per kelias savaites ar artimiausius mėnesius pamatysime, kaip viskas susiklostys. Niekada nebūna vieno teisingo kelio, dažniausiai išmintingiausia ieškoti aukso vidurio.
Penktadienį tikrai susitiks komandos, pasukusios labai skirtingomis kryptimis. Taip pat mes pamatysime, kuriai seksis geriau.
– Ar esate įsitikinęs, kad „Žalgirio“ rezultatyviausiu žaidėju bus Emmanuelis Mudiay?
– Taip, Emmanuelis bus atakų lyderis, dėl to nekyla klausimų.
Kaip ir nekyla klausimų, kas yra komandos lyderis – tai Paulius Jankūnas.
Kiekviename klube svarbu turėti balansą žaidėjų, kurie ne tik būtų produktyvūs aikštėje, bet ir gebėtų palaikyti komandos dvasią, padėtų jai likti motyvuotai. Pauliaus sprendimas likti dar metams krepšinyje ir jo buvimas komandoje yra svarbi „Žalgirio“ dėlionės dalis.
– Kaip manote, kas iš žalgiriečių bus lyderiu gynyboje, kai nebėra Thomaso Walkupo?
– Manau, kad šioje vietoje gera investicija yra Nielsas Giffey.
Jis universalus žaidėjas, gali gintis prieš 2–3–4 pozicijų žaidėjus. Be to, tai yra vaikinas, kuris padarys viską, ko tik paprašai.
Kol kas manau, kad Nielsas Giffey bus gynybinis lyderis.
– Ar nemanote, kad „Žalgiriui“ reikia dar vieno gynėjo, ypač žinant Janio Strelnieko ir Manto Kalniečio traumų istorijas?
– Manau, kad vienas žaidėjas nieko neišspręstų. Visai komandai reikia surasti bendrą žaidimo chemiją ir dinamiką.
Ir tai reikia padaryti kartu. O tada viskas pagerės. Arba ne (juokiasi).
Reikia nepamiršti, kad gerai gynybai reikia ir gero puolimo. Krepšininkai turi jausti, kad gali būti produktyvūs atakuodami, o tada jie iš savęs išspaus daugiau ir gindamiesi.
Kai kalbame apie komandos statymo procesą, reikia atminti vieną dalyką, kurį ir treneriai neretai užmiršta – žaidimas turi būti subalansuotas. Žaidėjai būna laimingi, kai būna žaidžiamas kokybiškas krepšinis.
Žaisti kokybišką krepšinį yra svarbiausia. Ar jis atneš pergalę, niekada nežinai, nes tai priklauso ir nuo varžovų komandos, tad viskas, ką gali sukurti savo jėgomis – žaisti kokybišką krepšinį. Jei tai pavyks, esu įsitikinęs, kad ir ginantis užduotys bus lengviau išsprendžiamos.
– Kaip greitai tai pavyksta įprastai lemia krepšininkų IQ. Ar nemanote, kad Emmanueliui Mudiay ir Joshui Nebo, nepaisant jų atletiškumo, prireiks daugiau laiko, kad derėtų prie komandinių veiksmų aikštėje?
– Galbūt nebūtų tikslu sakyti, kad jie yra naivūs, bet Emmanuelis jaučiasi naujas Europoje, o Joshas būdamas 24 metų vis dar yra jaunas žaidėjas – vidurio puolėjas tokio amžiaus vis dar yra labai jaunas.
Jiems – tai mokymosi procesas, o mes visi turime padėti jiems atsidurti ten krepšinio prasme, kur jie turėtų būti.
– Pastaraisiais metais „Žalgiris“ pamilo prancūzus. Leo Westermannas žaidė Kaune du kartus, dabar vienas svarbiausių žaidėjų yra Joffrey Lauvergne'as, Kauno klubui priklausė ir Thomas Digbeu. Dabar svarbų vaidmenį klube turėsite ir jūs. Ar bandysite įdiegti daugiau Prancūzijos krepšinio kultūros „Žalgiryje“ ir kokia ji bus?
– Akivaizdu, kad taip, todėl ir esu čia.
Pastaraisiais metais Prancūzijoje išaugo daug aukšto lygio krepšininkų, kurie nutūpė NBA arba Eurolygos klubuose. Dabar Eurolygoje yra beveik trys dešimtys Prancūzijos žaidėjų (šį sezoną Eurolygoje rungtyniaus 27 prancūzai, – daugiausiai iš visų tautybių po amerikiečių (77) – red. past.). Pagal žaidėjus NBA, Eurolygoje ir Europos taurės varžybose Prancūzija yra pirma tarp Europos šalių.
Logiška, kad treneriai ir klubų vadovai stengiasi žvalgytis svetur ir bandyti kažką išmokti iš kitų krepšinio sistemų. Jau žinome, ką Prancūzija gali pasiūlyti tarptautinei krepšinio scenai. Atletiškumas ir greitis yra aiškus Prancūzijos krepšinio stilius.
– Kokie yra didžiausi Lietuvos ir Prancūzijos krepšinio mokyklų skirtumai? Paryžiuje dešimtmečius veikia sporto centras, kuriame išaugo daug krepšinio žvaigždžių (Tony Parkeris, Borisas Diaw, J.Lauvergne'as ir kiti), Lietuvoje daugumą žaidėjų ugdo krepšinio mokyklos.
– Taip, sistemos yra labai skirtingos. Prancūzijoje daug jaunų vaikinų, kurie laikomi perspektyviais. Tačiau jie treniruojami labiau individualiai.
Lietuvoje krepšinio ugdymas labiau paremtas komandine sistema.
Manau, kad labai įdomu būtų sujungti abi krepšinio kultūras. Iš tiesų per artimiausius metus šioje srityje norėčiau padirbėti. Tikslas – perimti geriausia, ką gali pasiūlyti Prancūzijos krepšinio mokykla.
– Penktadienio vakarą per rungtynes greta aikštės susitiks du jauniausi Eurolygos treneriai – ASVEL treneriui T.J. Parkeriui yra 37-eri, o „Žalgirio“ strategui Martinui Schilleriui – 39-eri (Eurolygos komandų 18-os trenerių amžiaus vidurkis yra 51-eri – red. past.). Ar tai lemia, kad abi komandos ieško modernesnio ir naujesnio krepšinio stiliaus?
– Manau, kad turime atsižvelgti ir į komandų biudžetą. Abi komandos nėra tokioje pozicijoje, kad galėtų rinktis visiškai laisvai, tad tiki jaunais treneriais, jų tobulėjimu bei galimybe tapti geresniais strategais.
– Ar būtų teisinga apibendrinti, kad ASVEL diegia atletišką fizišką gynyba paremtą krepšinį, o „Žalgirio“ trenerio filosofija prie greito krepšinio mesti daugiau tritaškių?
– Ne, žaidimo greitis nepriklauso vien nuo gynybos ar puolimo. Krepšinis žaidžiamas abiejose aikštės pusėse, o klubai yra surinkę labai skirtingų profilių žaidėjus. Tai skirtingos komandos. Išvysime penktadienio vakarą, kurios stilius bus veiksmingesnis.
– Penktadienį susitiksite su buvusiu savo bosu Tony Parkeriu – koks jis yra komandos vadovas?
– Jis nėra tas, kuris būna biure kiekvieną dieną, yra pernelyg užsiėmęs. Jis turi pagalbininką, kuris jam dirba rinkodaros srityje, o aš patarinėjau sportiniais klausimais, mes kalbėdavomės kasdien.
T.Parkeris yra labai įsitraukęs, tik nebūna biure kasdien.
Tačiau jis kalba su komanda, kai to reikia, sprendžia problemas ir dažnai bendrauja ir su jaunais žaidėjais, kuriems reikalingas. Jis – labai įsitraukęs.
– Per vasarą ASVEL taip pat pasikeitė – išvyko Cole'as Norrisas, Guerschonas Yabusele, Moustahpha Fallas, Ismaelis Bako, atvyko Kostas Antetokounmpo, Jamesas Gistas, Yousoupha Fallas, Chrisas Jonesas, Dylanas Osetkowskis, Victoras Wembanyama. Ar per vasarą ASVEL sustiprėjo?
– Praėjusį sezoną tai buvo komanda, iš kurios negalėjau žinoti, ko laukti – ji buvo pajėgi nugalėti geriausius klubus. Bet padėtis buvo kitokia, nes kai kurie itin pajėgūs žaidėjai sutiko likti Prancūzijoje dėl COVID-19 situacijos, jų šeimoms buvo geriau Prancūzijoje, tad ir jie norėjo likti.
Guerschonas Yabusele buvo aukščiausios klasės žaidėjas, kurį turėdami labai džiaugėmės, o dabar jis išvyko į Madrido „Real“. Sezono antrojoje pusėje prie mūsų buvo prisijungęs ir Thomas Huertelis, nors jis galėjo žaisti tik Prancūzijos lygoje. Tad praėjusiais metais buvo daug talento, tik kartais dėl ryškių talentų buvo sunkiau pasiekti komandinę chemiją. Todėl neretai buvo net sunkiau žaisti prieš žemesnio lygio varžovus Prancūzijos lygoje, kur mūsų lyderiams nusiteikti buvo kiek sunkiau.
Kaip bus dabar, dar sunku pasakyti. Geriausią chemiją lengviau pasiekti, kai laimi.
– Kuris ASVEL žaidėjas šį sezoną jums įdomiausias?
– Manau, kad įdomus yra Chrisas Jonesas. Kai praėjusį sezoną jis žaidė Tel Avivo „Maccabi“, per Izraelio lygos rungtynes rodė, kad yra taip pat motyvuotas kaip ir Eurolygoje. Tai – svarbus bruožas ir naudingas, nes komandai svarbu, kad žaidėjo požiūris į rungtynes būtų kaip galima tolygesnis. Manau, kad Chrisas Jonesas bus stabiliausias žaidėjas šį sezoną.
Taip pat bus labai įdomu sekti Victorą Wembanyamą – 17-metis talentas tikriausiai dar negalės daug parodyti puolime, bet gynyboje jis jau gali būti naudingas. Bus labai įdomu jį stebėti.
– Šią savaitę 50 prancūzų žurnalistų susirinko į V.Wembanymai skirtą medijos sesiją. Žinome, koks jis talentingas dėl duomenų – ūgio (221 cm) ir išplėstų rankų ilgio (244 cm), o koks jis kaip asmenybė?
– Jis tiesiog jaunas šaunus vaikinas. Protingas vaikis, neturintis bėdų dėl požiūrio į krepšinį, o tai yra labai pozityvus faktorius. Jis žino, kad turi stengtis, dirbti ir tobulėti, kad atsidurtų ten, kur nori būti.
Puikus charakteris, tikrai šaunus vaikis.
Victoras po dvejų metų bus NBA, be to, bus pašauktas ten pirmas, nematau kitų variantų.
– Kaip manote, kas laukia šį sezoną kitos Vilerbano ekipos talentės Justės Jocytės?
– ASVEL moterų komandoje pasikeitė treneriai. Naujasis treneris mėgsta remtis jaunomis žaidėjomis, manau, kad tai labai pozityvus dalykas Justei.
Žinau, kad priešsezoninėse rungtynėse ji jau žaidė daugiau minučių – po 10–15 daugelyje rungtynių. Manau, kad per šį sezoną ji labiau išsigrynins savo poziciją, nes gali žaisti nuo pirmos iki trečios pozicijos. Anksčiau ji labiau žaisdavo gynėja, o sukaupti įgūdžiai jai turėtų labai praversti rungtyniaujant trečioje pozicijoje – ten ji turės pranašumą.
Lauksiu ir eisiu pasižiūrėti jos rungtynių šeštadienį, nes po „Žalgirio“ rungtynių ketinu pasilikti savaitgaliui Lione.
Tiesą sakant, ji panaši charakteriu į Victorą Wembanyamą. Justė irgi turinti pozityvų požiūrį. Bus labai įdomu sekti, kiek toli ji eis.
– Kokia padėtis bus penktadienį per Eurolygos rungtynes Vilerbane dėl COVID-19 situacijos?
– Žiūrovams patekti į rungtynes reikalingi galimybių pasai, o medicininės kaukės viduje yra labai rekomenduojamos, nors ir neprivalomos.
Arenoje leidžiama užpildyti 100 procentų žiūrovų, bet tikriausiai ji nebus visiškai pilna. Šią savaitę Prancūzijoje kaip tik paskelbta restoranų lankymo statistika jau įvedus galimybių pasą – lankomumas pakritęs 15 procentų lyginant su prieš tai buvusiu laikotarpiu per COVID-19, tad gali būti, kad ir krepšinyje galimybių pasas šiek tiek sumažins bendrą žiūrovų skaičių.
